Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Daugėja asmenų, įvykdžiusių sunkius nusikaltimus, tačiau taip ir nesulaukiančių atpildo: teismas, remdamasis psichiatrų išvadomis, nusikaltėlius nukreipia ne į pataisos namus, o į gydymo įstaigą priverstiniam gydymui.
Staškūniškiuose (Širvintų r.) gyvenantis, septintą dešimtį peržengęs Vladimiras Žukovas policijos pareigūnų nemalonėn pateko už posūnio Olego Labinero nužudymą. Jaunuolis buvo rastas žiauriai subadytas - jo kūne teismo medicinos ekspertas rado per 80 dūrių!
Per ikiteisminį tyrimą V. Žukovas neneigė Anapilin pasiuntęs savo moteriškės sūnų, tačiau prisiekinėjo tokio tikslo neturėjęs - esą tik gynęsis. Beje, kaimynai irgi patvirtino tą popietę matę, kaip girtas Olegas su peiliu rankose patėvį vaikėsi po kiemą, visa gerkle rėkdamas papjausiąs, o persigandęs senolis, kaip ir ankstesniaisiais kartais, tik bejėgiškai maldavo posūnį apsiraminti. Niekam nebuvo paslaptis, kad piemengalys iš tvarkingai gyvenančio, tačiau labai ligoto V. Žukovo namų tempė visus vertingesnius daiktus, kuriuos pusvelčiui pardavęs įsigydavo svaigalų. Tad kai šįkart iš girto aršuolio rankų peilis iškrito, Vladimiras, atvirai kalbant, neturėjo kito pasirinkimo - tik stverti įrankį ir bandyti juo apsiginti...
Teisėjų kolegija, remdamasi psichiatrų išvadomis, konstatavo, jog V. Žukovas, nors ir peržengė būtinosios ginties ribas, už padarytą nusikaltimą neturi būti teisiamas. Mat dėl sunkios ligos (senatvinės silpnaprotystės) jis nesuvokė, ką daro, negalėjo tiksliai įvertinti gresiančio pavojaus masto.
Teismo sprendimu V. Žukovas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir išsiųstas į psichiatrijos ligoninę priverstiniam gydymui (bendro stebėjimo sąlygomis).
Kalėjimo grotų psichiatrų dėka išvengė ir Marijampolės miesto gyventojas Romualdas Latkauskas (71 m.). Jis buvo kaltinamas nušovęs du vilniečius - Henriką Volodkevičių (35 m.) bei trylikametę šio podukrą Nadeždą.
Kaip jau esame rašę, pernai, gruodžio 1-osios popietę, taip ir nesulaukusi namo iš mokyklos sugrįžtančios dukrelės, vilnietė Svetlana kreipėsi į nuovadą. Moteris įtarė, kad Nadežda gali būti užsukusi pas patėvį Henriką (su juo Svetlana kartu negyveno), tačiau nei mergaitė, nei šios patėvis į mobiliojo telefono skambučius neatsiliepė, buto durų neatidarė.
Sostinės Žirmūnų gatvės 91-ojo daugiabučio viename iš butų, ugniagesiams išlaužus duris, buvo rasti nužudyti (nušauti) ir H. Volodkevičius, ir jo viešnia. Policijos pareigūnams iškart kilo įtarimas, kad dvigubas nusikaltimas gali būti susijęs su nukentėjusiesiems žinomais asmenimis, nes, kaip buvo galima manyti, su niekuo dėta mergaite galėjo būti susidorota kaip su nereikalinga liudytoja.
Maždaug po mėnesio įtariamasis dviejų žmonių nužudymu buvo sulaikytas. Jis iškart prisipažino, ką padaręs, parodė vietą, kur slepiamas ginklas.
Paaiškėjo, jog žiaurų nuosprendį H. Volodkevičiui ir jo podukrai paskelbė... buvęs Henriko kaimynas, prieš kurį laiką su šeima iš Vilniaus į Marijampolę išsikraustęs Romualdas Latkauskas. Jis pareigūnams prisipažino prieš keletą mėnesių išgirdęs baisią diagnozę (kad sergąs nepagydoma liga), todėl ėmęs regzti planus, kaip pasitraukti iš gyvenimo išvengiant didelių kančių. Buvo nuspręsta, jog geriausias būdas - nusišauti.
Dar iš anksčiau Romualdas žinojo, kad buvęs kaimynas Henrikas Volodkevičius skelbėsi turįs ginklą, kurį galėtų pigiai kam nors parduoti. Tad ilgai nelaukęs R. Latkauskas ir pasibeldė į Henriko buto duris.
Sulaikytas dėl sunkaus nusikaltimo padarymo R. Latkauskas pareigūnams pateikė keistą versiją: neva rodydamas Romualdą sudominusį pirkinį H. Volodkevičius netyčia spustelėjo gaiduką ir... pataikė sau į galvą! Kadangi šūvis nebuvo mirtinas, sužeistasis krūpčiojo iš skausmo, Romualdui esą pagailo gero pažįstamo ir jis paleidęs šiam į galvą dar vieną šūvį... Na, o kai po kelių akimirkų į buto duris paskambino Henriko podukra Nadežda (Romualdas ją gerai pažinojo), ginklo pirkėjas žaibiškai apsisprendė susidoroti ir su ja. Jis sakė pamanęs, kad, nesulaukusi durų atrakinant, mergaitė iš kuprinės išsitrauks savo raktus (jam buvo žinoma, kad Nadežda turėjo patėvio buto raktus) ir, įėjusi vidun bei išvydusi negyvą patėvį, pradės klykti, sukels didžiulį skandalą. Tad Romualdas tučtuojau buto duris atidarė, o kai mergaitė, nieko bloga neįtardama, įėjo vidun ir klestelėjo kambaryje ant sofos, buvo nušauta. Po to R. Latkauskas, pasisavinęs svetimą ginklą, išmovė pro duris...
Tokia įtariamojo versija pareigūnams sukėlė juoką. Kur matyta, kad ginklo savininkas bus toks neapdairus - užtaisytą šoviniais pistoletą mojuos sau prieš veidą! Bet kadangi teismo psichiatrai nustatė, kad R. Latkauskas, tąvakar apgalvodamas kiekvieną savo veiksmą ir ryždamasis sunkiam dvigubam nusikaltimui, nesuprato, ką daro, tolesnis įvykio aplinkybių aiškinimasis neteko prasmės. R. Latkauskas, kaip minėta, nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas.
Beje, nukentėjusieji teismui buvo pateikę civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau šis klausimas buvo paliktas nenagrinėtas, mat pagal civilinio proceso kodeksą neveiksnūs piliečiai (toks ir buvo pripažintas esąs R. Latkauskas) už padarytą žalą neatsako.
Vilniaus apygardos teismo sprendimu R. Latkauskas bus gydomas psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje griežto stebėjimo sąlygomis.
