Protingiems sunku surasti darbą

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais emigravo 27,8 tūkst. Lietuvos gyventojų. Daugiau kaip pusė (15,2 tūkst.) savo išvykimo nedeklaravo. Pernai iš Lietuvos išvykusiųjų buvo beveik du kartus mažiau nei 2005-aisiais, kai emigravo 48,1 tūkst. gyventojų. Didėja išsilavinusių emigrantų dalis. Praėjusiais metais kas penktas emigravęs buvo baigęs aukštąją ar aukštesniąją mokyklą, o 2001 metais toks buvo kas devintas. 1990-2006 metais iš Lietuvos jau emigravo 447 tūkst. gyventojų. Dabar Lietuvoje yra 3,374 mln. gyventojų. Iš užsienio grįžtantys emigrantai laukiami tik viešuose šalies politikų lozunguose. Daugumai lietuvių, sugebėjusių svečiose šalyse įgyti aukštąjį išsilavinimą arba parsivežti net kelis aukštojo mokslo diplomus, tenka ilgai įrodinėti, jog jie reikalingi šalies darbo rinkai. Po 9 metų, praleistų JAV, tėvynės ilgesio parviliota ir Palangoje apsigyvenusi Jūratė naiviai tikėjo, kad jos žinios ir patirtis Lietuvoje bus įvertintos. Turinti du bakalauro laipsnius verslo vadybos specialistė, mokanti tris užsienio kalbas, darbo patirties įgijusi ne vienoje garsioje kompanijoje, Jūratė jau tris mėnesius Lietuvoje nesuranda darbo. Pagal skelbimus spaudoje ir internete moteris išsiuntinėjo apie 50 savo gyvenimo aprašų, tačiau praėjus net keliems mėnesiams iš bendrovių nesulaukė nė vienos žinios. Perniek nuėjo ir moters pastangos pačiai ieškoti administratorės darbo kurorto viešbučiuose - darbdaviai atsisakė priimti du aukštuosius išsilavinimus turinčią Jūratę dėl paprastos priežasties - ji per protinga... Žurnalistams pradėjus domėtis, kaip emigrantams sekasi Lietuvos darbo rinkoje, paaiškėjo graudi tiesa - per pastarąjį dešimtmetį šalyje mažai kas pasikeitė. Surasti ne žemiausios kategorijos darbą sudėtinga ne tik čia gyvenantiems, bet ir iš užsienio grįžtantiems lietuviams. Didžiausiuosiuose šalies dienraščiuose ir internete talpinami skelbimai su viliojančiais darbo pasiūlymais sudaro vaizdą, jog darbo rinkoje ypač reikalingi viešojo maitinimo, baldų įmonių, turizmo padalinių vadovai. Ne ką mažiau ieškoma ir administratorių bei vadybininkų, tačiau tik darbdaviai žino tiesą - į šias, ypač vadovaujančias pareigas, suplaukia po kelis šimtus gyvenimo aprašų į vieną vietą. Įmonių personalo paieškomis užsiimančios bendrovės "Manager.lt" vadovas Aras Mileška mano, jog rasti gerą darbą nelengva, nes diplomai ir išsilavinimas ne kažin daug ką reiškia. "Gero darbo paieška - didelis ir alinantis darbas. Pirmiausia būtina išanalizuoti savo galimybes ir save įvertinti, įsigilinti į darbdavių kriterijus. Geras išsilavinimas pats savaime nieko nereiškia, o ypač verslo vadybos ir administravimo srityje, kur Lietuvoje šių specialistų pasiūla net 3 kartus viršija paklausą", - dėstė A. Mileška. A. Mileška darbo ieškantiems emigrantams pirmiausia pataria kreiptis į vadinamuosius karjeros konsultantus, nes pagal užsienietišką pavyzdį parašytas CV dažnai yra visiškai netinkamas Lietuvos darbdaviams ir jį būtina perrašyti. Be to, per didelis savo nuopelnų išvardijimas net neminint pageidaujamo darbo užmokesčio, gali atbaidyti darbdavius. "Būdamas darbdaviu matyčiau - ji turi du bakalaurus, vadinasi, anksčiau ar vėliau pareikalaus daugiau, arba ras geresnę vietą. Lygiai taip pat jis reaguos, jeigu diplomuota darbo patirtį turinti moteris sutiks dirbti paprasta administratore, juk jai šis darbas - laikina stotelė", - galimas Jūratės nesėkmės priežastis vardijo A. Mileška. Grįžę į Lietuvą dažnai stebisi tuo, kad atsakingos pareigos patikimos neturintiems specialaus išsilavinimo darbuotojams, kurie dažnai į "šiltus" postus patenka per pažintis. Personalo atrankos specialistai emigrantams siūlo "pamiršti" užsienio šalyse įgytą darbo paieškos patirtį ir Lietuvoje to mokytis iš naujo. Karjeros konsultantai pataria ieškoti pažinčių ir jokiu būdu neapsiriboti vien tik CV siuntinėjimu. Užsienio šalių kompanijos pačios ieškantį darbo asmenį informuoja apie jo galimybes, tai Lietuvoje to nepasivarginama daryti dėl didelių išlaidų. "Jie įpratę laukti. Lietuvoje už gerą darbo vietą reikia kovoti - skambinti darbdaviams, klausinėti ir net nevengti užsukti į įmonę, prieš tai gerai išsistudijavus, ar tikrai esi tinkamas tam darbui", - patarinėjo L. Narvilaitė. Valstybė, dėl emigracijos jau praradusi kelis šimtus tūkstančių piliečių, ir toliau kuria abstrakčias strategijas protams ir darbo jėgai susigrąžinti.