Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Praėjusiųjų metų pabaigoje Vokietijoje rasta nužudyta, kaip manoma, prostitute ten darbavusis moteris iš Lietuvos. Jos kūnas be išorinių smurto žymių buvo įkištas į plastmasinį maišą ir paslėptas viename garaže. Apie šią slaptavietę vietos pareigūnams prasitarė dėl kitų nusikaltimų padarymo įtariamas sulaikytas pilietis.
Po ilgų tyrimų pagaliau nustatyta velionės asmenybė. Tai 28 metų mergina, iki išvykimo į Vokietiją gyvenusi Šiauliuose. Kai kurių šaltinių duomenimis, ši moteris skelbėsi dirbanti vaikų aukle. Ar jau išaiškinti su ja susidoroję asmenys, Vokietijos teisėsaugininkai nepraneša.
Neoficialioji statistika skelbia, jog kone kiekvieną mėnesį iš Lietuvos Vakarų kryptimi išvyksta po kelis tūkstančius ieškančių darbo lietuvių. Nemaža jų dalis - jaunos moterys ir merginos, neretai teturinčios vos vidurinįjį išsilavinimą, neįgijusios profesijos, užtat galinčios pasigirti puikia išvaizda, dailia figūra... Na, tokios, kurios idealiai tinka vienam populiariausių ir palyginti neblogai apmokamų darbų - prostitucijai...
Vargu ar kas drįstų prieštarauti, jog prostitucija - pelningas, tačiau drauge ir labai pavojingas užsiėmimas. Mat nekalbant jau apie dažnai pasitaikančius smurtinius išpuolius prieš prostitutes, neatlyginimą už darbą, neretai pranešama ir apie rastus negyvų prostitučių kūnus... Tokie kraupūs pranešimai, regis, turėtų "praplauti smegenėles" ne vienai apie "didelius pinigus" svajojančiai išvaizdžiai tautietei... Deja, realybė, kaip įsitikino "Akistatos" žurnalistė, yra kitokia. Skaitytojams siūlome pokalbį su lietuvaite prostitute Žaneta (24 m., vardas pakeistas). Vieno rajono centro gyventoja ką tik sugrįžo "atostogų" iš Londono, kur jau porą metų pardavinėja savo kūną. Tiesa, į kai kuriuos klausimus pašnekovė atsakyti nesutiko.
- Žaneta, trumpai papasakok apie save. Ar į prostitucijos žabangas patekai atsitiktinai, ar sąmoningai siekei šios greitai išmokstamos "profesijos"?
- Ne, tai nebuvo mano gyvenimo tikslas. Tiesiog taip nusprendė likimas... Išsiskyriau su vaikinu, su kuriuo draugavau porą metų, jau galvojome apie vestuves, todėl, norėdama greičiau viską pamiršti, nusprendžiau išvažiuoti dirbti į užsienį. Internete radau skelbimą, kviečiantį Ispanijoje dirbti konsumatore. Kadangi esu ganėtinai patrauklios išvaizdos, susisiekiau su darbą pasiūliusiu asmeniu ir netrukus jau buvau Almerijos provincijoje...
- Kažko nesuprantu. Juk tu tik ką grįžai iš Londono?
- Ispanijoje buvo viso to pradžia. Jokios konsumatorės, juo labiau nemokančios užsienio kalbos, ten nereikalingos - vyrukai iš Lietuvos pasiūlė kur kas pelningesnį darbą ir aš sutikau. Kurį laiką jaučiausi užtikrintai - buvau už dyką apgyvendinta, paros uždarbis - 100 eurų ar dar daugiau. Bet ilgainiui su draugais kilo nesutarimų (apie juos pašnekovė kalbėti atsisakė - V. G.) ir aš sugrįžau į Lietuvą. O netrukus atsidūriau Londone.
- Anglijoje irgi užsiiminėjai tuo pačiu - prekiavai savo kūnu?
- Na taip. Tiesiog tuo laiku nepavyko surasti pelningesnio darbo.
- Tu taip šaltai kalbi, tarsi prostitucija būtų koks viešbučio numerių valymas ar vaikučių auklėjimas...
- Aš niekaip nesuvokiu vieno dalyko - kada Lietuvoje apie prostitutes pradės kalbėti su pagarba, nustos iš jų šaipytis, laikyti aukomis. Man prostitucija - tas pat, kas darbas siuvykloje, fermoje ar laukuose. Beje, pažįstu daug lietuvaičių (iš kurių yra net ir ištekėjusių), kurios Lietuvoje likusiems artimiesiems meluoja dirbančios auklėmis, o iš tiesų keičiasi pamainomis su manimi!
- Vis dėlto sunku suvokti, kad toks darbas moters nežemina...
- Štai ką pasakysiu. Šiek tiek nesmagu buvo nebent pirmosiomis dienomis. Kai nieko per daug neišmaniau šioje srityje, kai trūko patyrimo... Kuo toliau, tuo tampa lengviau. O ką - vis dėlto yra skirtumas nuo ryto iki vakaro susilenkus plušėti laukuose, daržovių plantacijose, ar už kelissyk didesnį atlygį vartytis minkštuose pataluose ir dar būti apibertai komplimentais, išglamonėtai, išbučiuotai...
- Bet juk ir tu negali gulėti lyg medinė...
- Visada elgiuosi natūraliai - nei per daug išsišokinėju, nei pernelyg varžausi. Nežinau, kaip kitoms, bet aš per tuos kelerius metus, laimė, nesutikau vyrų, kurie būtų ypač atgrasūs, nepatrauklūs, sukeliantys pasišlykštėjimą. Be to, aš nelabai kreipiu dėmesį į vyro veidą - "vyriškos barbės" man nepatinka. Svarbiausia - kad klientas būtų tvarkingas. Ir pasiturintis. Tiesą sakant, skurdžiai į viešnamius ir neužsuka.
- Sakai, seniausia pasaulyje profesija nesvetima ir ištekėjusioms tautietėms?
- Ir nematau čia nieko bloga. Jei šeimoje bus sutarimas, meilė, potraukis vienas kitam, nė viena nelėks į pasaulio kraštą laimės ieškoti. Tačiau kai tinginys ir girtuoklis "diedas" nesugeba šeimos išmaitinti, o žmonos - papuošti, ir dar nuolat bamba, reiškia pretenzijas ar net pakelia ranką, tikrai neverta kentėti. Turėdama pinigų pajunti savo vertę. Gali ir pasipuošti, ir dažniau užsukti pas kirpėją, ir Lietuvoje paliktus vaikus viskuo aprūpinti.
- Neįtikėtina, kad visoms moterims pasiseka. Juk, kaip turbūt žinai, pasitaiko ir išpuolių prieš prostitutes, ir apgavysčių, sukčiavimų, ir net žūčių!
- Kas likimo skirta, nuo to nepabėgsi. Beje, žūti galima ir po automobilio ratais, Lietuvoje, savo namų kieme. O apie kokį nors smurtą geriau negalvoti - tai pasitaiko tik išimtinais atvejais. Kai išsižiojusios panos pačios prisidirba - prisišneka, ko nereikia, apsimeluoja. Manęs, pavyzdžiui, niekada joks suteneris neapgavo - tiesiog gražiuoju išsiaiškindavome visus kilusius nesutarimus, ir baigta. O kai tos mergelės pradeda reikštis "kas tai aš", ima rodyti ragus, ieškoti teisybės "aukštesniuosiuose sluoksniuose", paskui gali tekti gailėtis.
- Vis tiek nesuprantu - nejau nebaisu svetimoje šalyje tapti visiškai priklausomai nuo kitų asmenų? Negi prieš išvykstant uždarbiauti į užsienį neteko skaityti spaudoje šiurpių prostitutėms nutikusių istorijų ar matyti panašaus turinio reportažų per televiziją?
- Prisipažinsiu - neturėjau tam laiko. Galbūt ir noro. Mėgstu rizikuoti, nebijau naujovių, nuotykių. Trumpai tariant, esu ekstremalė. Jei kokioms dviem prostitutėms iš tūkstančio ir nutiko kas blogo, nemanau, kad tai pasaulio pabaiga. Nuo vėžio ar širdies ligų miršta keliasdešimt kartų daugiau...
- Na gerai, tada papasakok, kuo šis darbas tau patinka, kokių klientų esi turėjusi?
- Ką čia daug pasakoti - darbas kaip ir visi kiti darbai. Aišku, tai ne kompiuterines programas kurti ir ne su šluota sukinėtis. Man - lengviau. O apie klientus nieko nepasakosiu. Iš pagarbos jiems.
- Tai gal bent galėtum pasakyti, ar tarp nelegalių Londono viešnamių klientų pasitaiko lietuvių?
- O ką, manai, jie ne vyrai, To neužsinori? Žinoma, kad dažnai užsuka. Ne su vienu turėjau intymių ryšių.
- Gal lietuviai kaip vyrai yra kitokie, kuo nors skiriasi nuo britų ar tamsiaodžių užsieniečių, kurių Londone, kaip žinome, labai daug?
- Hm, sunku pasakyti. Anksčiau lietuviai buvo šiek tiek nedrąsūs, kuklesni - dabar jau ir tarp jų sutinku "pasikėlusių". Visų viešnamio lankytojų bendras bruožas - netradicinio, tiksliau - sekso iškreipta forma troškimas. Kiek žinau, visoje Vakarų Europoje dabar tai yra labai madinga, populiaru, paklausu.
- O kokios formos seksualiniai santykiai priimtiniausi tau?
- Nėra jokio skirtumo. Beje, už oralinį ar analinį seksą moka daugiau.
- Nejau pinigai tau svarbiausia?
- Nepažįstu nė vienos prostitutės, savo kūną dalijančios veltui.
- Ir paskutinis mano prašymas - ar gali papasakoti, kokioje šeimoje augai, kokie buvo tavo tėvai, ar daug turėjai brolių, seserų? Ar nejauti kokių nors iš vaikystės ar jaunystės likusių nuoskaudų?
Deja, apie tai kalbėti Žaneta kategoriškai atsisakė. Buvo galima justi, kad vaikystės ir jaunystės periodas jai išties kelia nekokius prisiminimus...
Tarp prostitučių - vis daugiau "savanorių"?
Neoficialiais duomenimis, Londone pagal ten uždarbiaujančių prostitučių skaičių lietuvės užima antrąją vietą. Prognozuojama, jog artimiausiais metais tautietės sekso industrijos atstovės gali "išsikovoti" ir pirmąsias pozicijas šiame gėdingame ir pavojingame versle.
Tarptautinė migracijos organizacija pranešė, jog ypač didelė prostitučių paklausa jaučiama Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje. Visose šiose šalyse netrūksta ir mūsų tautiečių. Negana to, sutinkama jau ir nepilnamečių ar net mažamečių savo kūną pardavinėjančių lietuvaičių! Be to, anksčiau didžioji dalis prostitutėmis Vakarų Europos šalyse dirbančių lietuvių merginų, kaip paaiškėdavo, būdavo kilusios iš asocialių, sunkiai besiverčiančių šeimų, tai pastaruoju metu daugėja merginų iš pasiturinčių šeimų. Ne viena jų pasisakė susiviliojusi ne nepažįstamų asmenų, o draugų ar net giminaičių pasiūlymais greitai ir daug užsidirbti.
Moterų teises ginančių organizacijų surengtos anoniminės apklausos skelbia, jog vis daugiau jaunų merginų ir moterų į prostituciją pasuka savo noru. Dauguma respondenčių nurodo vieną ir tą pačią tokio apsisprendimo priežastį - tai palyginti nedaug pastangų reikalaujantis, tačiau gerai apmokamas darbas. Pažymėtina ir tai, jog didžioji dauguma šiam sluoksniui atstovaujančių dailiosios lyties atstovių vaikystėje ir jaunystėje yra iškentusios daug vargo, nepriteklių, beveik visos - patyrusios seksualinę prievartą.
Kaip bebūtų keista, į prostituciją savo noru besiveržiančių moterų nė kiek negąsdina įspėjimai, kad jos gali tapti smurto aukomis, organizuotų nusikalstamų grupuočių, prekiaujančių žmonėmis, nuosavybe. Štai kad ir kaip aktyviai šioje srityje (aiškindami prostitutėms kylančias grėsmes) dirba Lietuvos dingusių žmonių šeimų paramos centro bei kitų moterų teises ginančių visuomeninių organizacijų atstovai, savo kūnu pasišovusios uždarbiauti merginos nieko nenori girdėti...
Kai kurie užsienio šalių sociologai bei seksologai tvirtina, jog prostitucija yra ne tiek moterų, kiek vyrų problema. Kitaip sakant, dalį atsakomybės dėl klestinčio seniausio pasaulyje verslo bandoma primesti vyriškajai giminei, besinaudojančiai prostitučių paslaugomis. Aišku viena: tai kartu ir socialinė, ir moralinė problema. O kol yra paklausa, neabejotinai bus užtikrinta ir pasiūla. Kad ir kaip aršiai visi su tuo bekovotume.
