Vytautas Vincas Bisikirskas Prienų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiuoju prokuroru dirba jau beveik dešimt metų. Prieš tai dar du dešimtmečius teisininkas darbavosi toje pat sistemoje Kaune.
- Ar labai sunku buvo tapti "provincialu"?
- Prienų rajonas man niekada nebuvo svetimas. Gimiau ir užaugau vos už poros kilometrų nuo garsiųjų Stakliškių. Dar iki šiol gimtojoje sodyboje ant Verknės kranto gyvena jau 94 metų sulaukęs mano tėvas, todėl visas vasaras praleidžiu ant upelio kranto su iš lazdyno išsipjautu meškerykočiu rankose. Tiesa, tokia meškere didesnę žuvelę pagauni retai, juo labiau kad upės krantai labai apžėlę, bet esu ištraukęs ir lydekų. O provincialu savęs nelaikau. Ir ne todėl, kad ligi šiol gyvenu Kaune, iš kur ir važinėju į darbą, o todėl, kad Prienai pernelyg arti šio didmiesčio, kad prieniškiai galėtų pajusti kokius nors nepilnavertiškumo kompleksus.
- Ar Kauno artumas turi įtakos rajono kriminogeninei situacijai?
- Taip. Mus dažnai "aptarnauja" vadinamieji "garliaviniai" iš su Kaunu jau beveik susiliejusios Garliavos ar kiti Kauno nusikalstamo pasaulio atstovai, kurie tai nugvelbia kokį geresnį automobilį, tai įvykdo kokį kitą nusikaltimą ar sukelia muštynes. Tačiau rajono kriminogeninėje paletėje vis dėlto vyrauja vietinių ilgapirščių įvykdomos vagystės. Vagystės, vagystės ir vagystės. Darbų pas ūkininkus lyg ir užtektų, tačiau didelė jaunimo dalis tik ir ieško, kur išgerti. O koks iš išgėrusio žmogaus darbininkas? Juo labiau kad ir nelegalių svaigalų gamintojų ar platintojų rajone užtenka: vienus išaiškina - jų vieton stoja kiti. Taip ir sukasi ta liūdna karuselė. O išgėrusiajam jau nebetoli ir iki sunkesnio nusikaltimo. Rajone kasmet užregistruojama po 4-5 žmogžudystes. Ištiriame beveik visas ir kaltuosius perduodame teismui. Iki šiol "tamsus" liko tik Giniūnų kaime, netoli garsiojo "Kubilo", gyvenusio ūkininko Gedimino Lisajaus nužudymas. Darbštus vienišius buvo rastas surištas ir negyvai sumuštas savo namuose. Nusikaltėliai kažko įnirtingai ieškojo jo troboje - net išardė kaimišką krosnį, kurioje vargu ar kas būtų slėpęs pinigus. Matyt, tikėtasi aptikti kokią tauriųjų metalų slėptuvę. Nors mums padėjo ir Kauno kriminalistai, ir Policijos departamento specialistai, nusikaltėliai kol kas dar laisvėje. Viena iš sudėtingiausių mūsų tirtų bylų laikyčiau prieš kelerius metus įvykdytą abituriento nužudymą. Tuomet pavyko išaiškinti ir įrodžius kaltę perduoti teismui ne tik žmogžudystės vykdytojus, bet ir užsakovą, kuris pats prie nužudymo nebuvo net piršto prikišęs. Visi kaltininkai buvo nuteisti kalėti ilgus metus ir iki šiol yra pataisos namuose.
- Ar nuolat bendraudamas su įvairiausiais nusikaltėliais nejaučiate, kad tampate piktesnis?
- Kol kas ypatingos įtampos nejaučiu, nors įvairiausių problemų darbe netrūksta. Atsipalaiduoti specialių priemonių neturiu, tačiau mėgstu pasiklausyti klasikinės muzikos, o ypač - vakarais įsitaisyti ant sofos su knyga rankose. Jaučiu silpnybę prancūzų literatūrai, todėl šią kalbą išmokau savarankiškai ir A. de Sent Egziuperi kūrinius skaitau originalo kalba. Tiesa, Paryžiuje dar nebuvau ir ten nuvykti veikiausiai galėsiu tik išėjęs į pensiją.
