Prokurorai su teisininkais aptarė nepilnamečių auklėjamojo priemonių taikymo praktiką ir resocializacijos problemas
Panevėžio apygardos prokuratūros kartu su apskrities viršininko administracija ir regiono pataisos inspekcija organizuotoje konferencijoje aptarta nepilnamečių auklėjamųjų poveikio priemonių taikymo praktika ir resocializacijos problemos. Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras Justinas Pupka, pradėdamas konferenciją, teigė, kad situacija, susijusi su nepilnamečių nusikalstamumu, yra labai aktuali visuomenei ir teisėsaugai. Kasdien užregistruojamos nepilnamečių padarytos nusikalstamos veikos. Pasak apygardos prokuratūros vadovo, nors lyg ir galėtume pasidžiaugti, kad Panevėžio apygardoje nepilnamečių nusikalstamumas stabilizavosi, pastebima mažėjimo tendencija. Analizė rodo, kad 2000 m. apygardoje buvo ištirti 1004, 2004 m. - 810, pernai - 583 nusikalstamos veikos. Tai mažiausias nusikalstamų veikų skaičius per pastaruosius 10 metų. Baudžiamasis kodeksas numato nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, iš kurių apygardos vyriausiasis prokuroras linkęs išskirti esminį, t.y. riboti laisvės atėmimo bausmės skyrimą nepilnamečiams ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymą. Pasak apygardos prokuratūros vadovo, svarbu derinti baudimą už padarytą nusikaltimą su nepilnamečių asmenybės ugdymu. Dabartinis įstatymas numato, kad laisvės atėmimo bausmę nepilnamečiams galima skirti tik išimtinais atvejais, t.y. tik tada, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos bausmės nepilnamečių nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba, jei jis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Būtent todėl laisvės atėmimo bausmių nepilnamečiams skiriama mažiau. 2007 m. visoje apygardoje už nusikalstamas veikas buvo nuteisti 257 nepilnamečiai (75 proc. jų už vagystes ir plėšimus), tik 48 jų (18 proc.) paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Kitiems paskirtos bausmės be laisvės atėmimo. Apygardos vyriausiasis prokuroras Justinas Pupka pabrėžė, kad ypač didėja auklėjamojo poveikio priemonių vaidmuo. Per 2004-2006 metus apygardoje buvo paskiriama po 400 auklėjamojo poveikio priemonių. Tik pernai jų paskirta kiek mažiau - 231. Todėl ypač svarbu sutelkti visų įstaigų bei pareigūnų pastangas efektyviai vykdyti paskirtas auklėjamojo poveikio priemones. Konferencijos koordinatorius, Panevėžio apygardos prokuratūros Apeliacinio skyriaus prokuroras Ignas Raila (konferencijoje analizavęs baudžiamųjų auklėjamojo poveikio priemonių rūšis, jų paskyrimo pagrindus ir vykdymo aktualijas) teigė, kad konferencijos pagrindinis tikslas buvo sutelkti visų institucijų, tarp jų ir nevyriausybinių organizacijų pastangas sėkmingai įgyvendinti šalies vyriausybės patvirtintą nepilnamečių justicijos programą. Konferencijos pirmojoje dalyje buvo nagrinėjami teoriniai darbo su pažeidusiais įstatymus nepilnamečiais veiklos dalykai, antrojoje - visų suinteresuotų tarnybų koordinavimo ir bendradarbiavimo aspektai dėl teismo paskirtų baudžiamojo auklėjamojo poveikio priemonių efektyvaus vykdymo. Pasak prokuroro, buvo tariamasi, kaip diferencijuoti institucijų ir visuomenės dėmesį į įstatymų nuostatas pažeidusius nepilnamečius. Konferencijos dalyviams pateiktas rezoliucijos projektas, kuriame siūloma sudaryti apskrities nepilnamečių justicijos koordinacinę tarybą, įpareigoti savivaldybių administracijos prevencinio darbo koordinavimo grupes teikti teismams, prokuratūroms, ikiteisminio tyrimo institucijoms informaciją apie padariusio nusikalstamą veiką nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, apie taikytų poveikio priemonių veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Taip pat siūloma sukurti nepilnamečių justicijos struktūrinius padalinius centrinėse institucijose - Generalinėje prokuratūroje, Policijos departamente, teismų struktūroje ir pagal poreikį vietose. Rezoliucijoje numatyti ir kiti siekimai, kurie padėtų įgyvendinti nepilnamečių justicijos programoje numatytus dalykus. Organizacinė grupė, per dvi savaites išanalizavusi gautus pasiūlymus, pateiks galutinį rezoliucijos sprendimą.
