Kad šventė nebūtų tik vajus
Mylėti vien žodžiais neužtenka
Kai Kalvarijos policijos komisariato (Marijampolės apskr.) viršininko pavaduotojo Dainiaus Gaižausko (31 m.) paprašėme pasidalinti artėjančios Motinos dienos nuotaikomis, pareigūnas kiek sutriko: ar sugebėsiąs žodžiais išsakyti tai, ką iš tiesų jaučia? Pakartojęs kažkur nugirstą frazę, kad visos motinos, padovanojusios nors vieną naują gyvybę, šventę turėtų jausti kasdien, o ne tik pirmąjį gegužės sekmadienį, Dainius vis dėlto sutiko, kad ši šventė reikalinga.
- Tai diena, kai aš tvirtai žinau: jokie darbo rūpesčiai ar laisvalaikio malonumai nepakeis mano planų - būtinai eisiu aplankyti savo mamos, įteiksiu jai gėlių ir pasakysiu ką nors šilta, kiek ilgiau pabūsiu kartu. Juk paprastai mes tik skubame, lekiame, tvarkome reikalus, sprendžiame problemas ir mamas džiuginame tik dalykiškais telefono skambučiais. O Motinos diena - pati geriausia proga kiekvienam stabtelėti, paieškoti savyje nekasdienių žodžių ir balsu išsakyti gimdytojoms tai, kas paglostytų joms širdį.
- Galbūt turite šia proga kokių nors šeimos tradicijų?
- Tradicija tik tokia, kad sveikinti mamos einu su visa savo šeima - žmona ir dukrele. Nerašyta taisyklė - taip pat pasveikinu ir savo uošvę. Motinos dieną laikau viena iš gražiausių metų švenčių. Tiesa, mokyklos laikais mes labiau akcentuodavome Kovo 8-ąją - kaip būtinybę gamindavome mamytėms atvirukus, rišdavome gėlių puokšteles, ieškodavome prasmingų posmų. Gegužės pirmasis sekmadienis, kaip šventė, įaugo turbūt tik man baigus vidurinę. Džiugu, kad tai nebuvo vienkartinis vajus.
- Ar, pasirinkdamas savo profesiją, pateisinote mamos lūkesčius?
- Manau, kad tikrai nenuvyliau, bet šito reikėtų paklausti jos pačios. Esu pedagogų šeimos vaikas. Mokytojai - ir abu mano tėvai, ir vienintelė sesuo. Dar ir žmoną turiu pedagogę. Gal mama būtų labiau džiaugusis, jeigu būčiau pakartojęs jos kelią? Tačiau mane visada traukė tik kriminalinės policijos darbas ir dabar aš jį dirbu. Mama nė kiek neprieštaravo mano tokiam pasirinkimui, nes turbūt matė, kad mano ketinimai, pasakysiu sausai, rimti ir dalykiški.
- Ar paauglystėje irgi buvote toks "rimtas ir dalykiškas" - mamai mokytojai netekdavo raudonuoti prieš kolegas dėl neklaužados ar vėjavaikio sūnaus?
- Jeigu tikėjotės išgirsti, kad buvau didžiausias mokyklos ar gatvės chuliganas, virtęs gulbe, tai esu tikrai ne tas pašnekovas. Taip, aš buvau pakankamai geras sūnus - pažangus ir drausmingas mokinys. Gerai lankiau pamokas, iš jų nebėgdavau. Po pamokų sportuodavau, vis kuo nors užsiimdavau. Tikrai neprisimenu nė vieno atvejo, kad dėl kokių nors problemų būtų reikėję eiti į mokyklą "kartu su mama". Manau, kad gėdos jai niekada nepadariau - tėvų susirinkimų nereikėdavo laukti baiminantis.
- Ar galėtumėte įvardinti savo charakterio ar būdo bruožą, paveldėtą iš mamos?
- Na, gal ne vieną tą bruožą paveldėjau, bet turbūt labiausiai galėčiau padėkoti už įdiegtą savarankiškumą. Kiek pamenu save, visada norėdavau būti savarankiškas ir ne "mamyčiukas". Ir rinkdamasis profesiją, ir kurdamas šeimą, ir priimdamas kitus svarbius savo gyvenimo sprendimus. Štai - taikdarių misija Kosove, iš kurios grįžau prieš keletą mėnesių, praleidęs ten pusantrų metų. Aš žinau, kad mama labai išgyveno, išleisdama sūnų į tolimą, gandais apipintą, taikos stokojantį kraštą, kuris jai atrodė tik rizika ir nežinia, tačiau atkalbėti nebandė ir elgėsi gana santūriai. Ji žino, kad būtinai padarysiu tai, ko siekiu. Gal šis mano bruožas - irgi iš mamos?
- Ar mama domisi jūsų kasdieniu darbu, ar nesibaimina, kad tenka atsidurti pavojingose situacijose?
- O, ji - lyg neetatinė kriminalistė! Domisi teisėsaugininkų darbu, žiūri kriminalines televizijos laidas, skaito apie įvykius ir nelaimes laikraščiuose. Ji žino Marijampolės, kurioje gyvename, nusikaltėlių pavardes ir pravardes, viską dedasi į galvą, turi pavydėtinai gerą atmintį. Jai aktualu svarstyti kelias versijas, narplioti painias situacijas, ieškoti galų, vertinti blogus ir gerus poelgius. Žodžiu, turbūt būtų buvusi gera policijos darbuotoja.
- Minėjote, kad turite dukrelę. Ar tėčiui tenka pavadovauti, kad dukra pasveikintų savo mamytę?
- Mūsų Glorijai tuoj po Motinos dienos sukaks penkeri. Būtent ji anksčiausiai ir priminė, kad artėja mamyčių šventė: jau kuris laikas piešia piešinius ir rodo man, kad įvertinčiau, kuris labiausiai tiktų Motinos dienos proga. Ji dar maža, todėl neiškenčia tų dovanų anksčiau laiko neparodžiusi mamai, tačiau piešinio, kurį įteiks šventės rytą, įkalbėjau nerodyti, kad mažutė paslaptis būtų kartu ir siurprizas. Šventinį sekmadienį kartu su Glorija keliausime pirkti gėlių mamoms, tarsimės, ko galėtume palinkėti.
- Gal norėtumėte ko nors palinkėti visoms mamoms kaip policijos pareigūnas?
- Labai norėčiau, kad mamoms nereikėtų lieti ašarų dėl jų suklupusių vaikų, kad nereikėtų kęsti savo atžalų smurto, kad netektų rymoti prie vaiko kapo. Pagarba motinai ne tik per jos šventę, atjauta ir pagalba - visada, nuoširdus bendravimas ir nuolatinis dėmesys - tai gyvenimo būtinybė, daranti mamas laimingas. Banaliai nuskambės, bet tai siektina: mylėti vien žodžiais neužtenka.
Kalbėjosi Irena Zubrickienė
Letos KAULINIENĖS nuotr.:
- Dainius Gaižauskas per Motinos dieną sveikina ir uošvę (atsiųsta nuotrauka "Dainius Gaizauskas 8")
Nuotrauka iš asmeninio albumo:
- Kai Dainius buvo misionierius Kosove, mama išgyveno, tačiau nepanikavo (atsiųsta nuotrauka "Dainius Gaizauskas 1")
2006 05 03
