Mantas LIDEIKIS
Mūsų šalyje galiojantys teisės aktai numato, kad už patirtą žalą (taip pat ir moralinę), iš kaltininko galima prisiteisti tam tikrą sumą pinigų. Vis dažniau girdime apie teismo nuosprendžius, kuriuose už apšmeižimą ar kitus panašius dalykus iš kaltininko priteisiami tūkstančiai litų moralinei žalai atlyginti. Neturtinė žala aukų artimiesiems priteisiama ir iš kriminalinių nusikaltimų vykdytojų ar nelaimingų atsitikimų, kuriuose būna sužaloti arba žūva žmonės, kaltininkų. Kartais ši žala įvertinama ir ne vienu šimtu tūkstančių litų.
Suprantama, priteisus tokią sumą, paprastam žmogui uždedamas ilgas, galbūt net visą gyvenimą truksiantis skolos jungas. Turtingi žmonės ar įmonės pajėgia atlyginti net ir tokias sumas, tačiau ką daryti, jei nemaža suma priteisiama iš 3 atlyginimo žmogui, gyvenančiam? Ar jis pajėgus atlyginti neturtinę žalą? O jeigu kaltininkas neturi jokio turto, neturi darbo? Galų gale - išvyksta į užsienį? O gal tam neturi teisės?
Visus reikalus, susijusius su baudų, skolų ar priteistų sumų išieškojimu, civilizuotoje valstybėje atlieka antstoliai
Antstolių rūmų valdytoja Asta Astrauskienė tikina, jog visada būna galimybė iš skolininko išieškoti lėšas. Žinoma, tam tikrais atvejais ji gali komplikuotis, tačiau kartą į antstolio kontorą pakliuvęs vykdomasis raštas jau nebelieka pamirštas. Dėl savo skolos asmuo negali būti pakankamai ramus net ir dirbdamas užsienyje. Tačiau čia yra viena tam tikra sąlyga - darbas turi būti legalus. Pasak A. Astrauskienės, skolas įmanoma išieškoti ir iš užsienyje įsidarbinusių skolininkų, bet reikia tiksliai žinoti, kur tas žmogus dirba. Lietuvoje dirbantys antstoliai savarankiškai negali kištis į svetimoje šalyje dirbančio tautiečio piniginius ar turtinius reikalus, jų valia yra tik Lietuvos teritorijoje. Tačiau ir mūsų šalyje yra numatytos tam tikros priemonės, leidžiančios kreiptis tokios pagalbos į atitinkamas užsienio tarnybas. Joms perduodama turima informacija apie skolininką, skolos pagrįstumą ir teisėtumą pagrindžiantys dokumentai, o tada jau laikykis - jei esi skolingas, nepasislėpsi niekur.
Mūsų šalyje net ir šimtus tūkstančių litų siekiančių skolų, atsirandančių, tarkime, priteisus neturtinę žalą, išieškojimas vykdomas lygiai taip pat, kaip ir visų kitų skolų. Antstolis išieškojimą nukreipia į skolininko asmeninį turtą, jo atlyginimą, pensiją. Šiek tiek kebliau, jeigu skolininkas, kaip sakoma, neturi visiškai jokio turto ir niekur nedirba.
Tačiau tokiu atveju skolos "nurašymo" nėra, o vykdomasis dokumentas ramiai "ilsisi" antstolio kontoroje. Antstolis periodiškai patikrina skolininko turtinę padėti ir vos tik atsiradus galimybei į jo turtą nukreipiamas išieškojimas. Taigi, jei asmuo yra skolingas daugiatūkstantinę sumą, gali būti, jog jo skola mažės daugelį metų.
Net ir skolininkui mirus, jo turto paveldėtojas, jei toks atsiras, gali perimti ir jo turimą skolą.
Tuo tarpu skolininko laisvės niekaip negali būti varžomos. Jis gali išvykti kur panorėjęs ir kada panorėjęs. Tačiau, anot A. Astrauskienės, jei skolininkas piktybiškai slapstosi nuo skolos dengimo, informacija apie tokį asmenį gali būti perduota atitinkamoms institucijoms ir jis gali būti sulaikytas pasienyje, jei norės išvykti į užsienį. Tačiau tai truks tik laikinai, kol bus išsiaiškinta situacija, nes laisvės tokiu pagrindu riboti niekas neturi teisės.
Nuo persekiojančios skolos nepasislėpsi nei laisvėje, nei už grotų. Pasak Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų buhalterinės apskaitos skyriaus viršininkės Vidos Žalkauskienės, šioje įstaigoje taip pat kali žmonių, kuriems teismas yra priteisęs atlyginti vienokią ar kitokią nusikaltimais padarytą žalą. Yra ir tokių, kuriems tenka atlyginti ir daugiau kaip šimtą tūkstančių litų. Čia tam tikra suma pinigų išskaičiuojama iš nuteistųjų atlyginimo - žinoma, jeigu šie dirba. Tie, kurie neturi darbo, neturi ir jokių pajamų, tad jų skolos "laukia" savo eilės. Iš maždaug 700 nuteistųjų čia šiuo metu dirba apie 200.
Taigi jei teismas jums priteisė iš kaltininko kelis šimtus tūkstančių litų, džiaugtis dėl gan ženkliai pagausėsiančio turto gal ir per anksti. Jei asmuo mažai mokus, tad gali būti, jog iš jo sąskaitos kas mėnesį kapsės vos po kelias dešimtis išskaičiuotų litų. O jei neturi jokių pajamų, tai ir iš viso nieko.
Žinoma, yra dar vienas būdas, kaip išreikalauti sau priklausančius pinigus. Imi lazdą ar daiktą, panašų į pistoletą, ir sulaukęs skolininko įtikinamai paprašai grąžinti skolą. Tačiau tokia procedūra turi ir trūkumų - gali atsidurti teisiamųjų suole ir pats netrukus tapti skolininku. Juk neturtinės žalos atlyginimo reikalavimas vis labiau populiarėja.
