Mantas LIDEIKIS
Mūsų šalyje galiojantys teisės aktai numato, kad už patirtą žalą tame tarpe ir moralinę, iš kaltininko galima prisiteisti tam tikrą sumą pinigų. Vis dažniau girdime apie teismo nuosprendžius, kuriuose už apšmeižimą ar kitus panašius dalykus iš kaltininko priteisiami tūkstančiai litų moralinei žalai atlyginti. Neturtinė žala aukų artimiesiems priteisiama ir iš kriminalinių nusikaltimų vykdytojų ar nelaimingų atsitikimų, kuriuose būna sužaloti arba žūva žmonės, kaltininkų. Kartais ši žala įvertinama ir ne vienu šimtu tūkstančių litų.
Suprantama, priteisus tokią sumą, paprastam žmogui uždedamas ilgas, galbūt net visą gyvenimą truksiantis skolos jungas. Turtingi žmonės ar turtingos įmonės gal ir yra pajėgios atlyginti net ir tokias sumas, tačiau ką daryti, jei nemaža suma priteisiama iš atlyginimo gyvenančiam žmogui? Ar jis pajėgus atlyginti neturtinę žalą? O jeigu kaltininkas neturi jokio turto, neturi darbo? Galų gale išvyksta į užsienį? O gal tam neturi teisės?
Pasikalbėjus su teisininkais tampa aišku, jog laikantis įstatymo raidės ir priteisus vadinamąją neturtinę žalą, kuri kaip taisyklė visuomet gerokai viršija bet kokią turtinę, jos išieškojimas dažnai gali atsidurti aklavietėje. Mat kaltininko neparduosi, gali pretenduoti tik į tai, ką jis turi materialaus. Tad kas čia nuostabaus, jog didžiausi sukčiai dažniausiai neturi nieko arba kitaip sakant, jokio turto savo vardu, viskas priklauso žmonoms, vaikams arba tėvams.
Antstolė Audronė Adomaitienė:
"Jeigu yra priteisima kokia nors suma ir jeigu nukentėjęs asmuo išsiima vykdomąjį raštą, kurį pateikia antstoliui, tai mes tuomet ir išieškome reikalaujamas sumas. Žinoma, ne visada yra pakankamai aišku, kiek tas žmogus, iš kurio bus išieškoma žala, yra pajėgus tai padaryti. Prisiteiskite jūs iš manęs milijoną litų, tai kažin ar jums per visą gyvenimą pajėgsiu atiduoti. Žinoma, kažkokį procentą nuo mano turto ar pajamų skaičiuotų.
Teismas paprastai atsižvelgia į mokumą, priteisdamas vienokią ar kitokią sumą. Priteistos neturtinės žalos išieškomos lygiai tokiu pat keliu kaip ir sakykime skolos - išieškojimą nukreipiant į skolininko turtą ar gaunamas pajamas. Suprantama, yra sudėtinga, jei asmuo neturi jokio turto ar oficialių pajamų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą. Priverstinai žmogaus įdarbinti tam, kad jis dirbtų ir atiduotų skolas, negalima. Mūsų šalyje priverstinio darbo nėra. Daugiau antstoliai niekuo paveikti negali - skolininko teisių ir laisvių kaip nors riboti neturime teisės. Mes tegalime pretenduoti tik į visas mums žinomas kaltininko pajamas arba jo vardu turimą turtą".
Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų buhalterinės apskaitos skyriaus viršininkė Vida Žalkauskienė:
"Mūsų įstaigoje yra žmonių, kuriems teismas yra priteisęs nukentėjusiems nuo jų veikos atlyginti priteistą neturtinę žalą. Pas mus kali ir tokių, iš kurių priteista ir po šimtą ar daugiau tūkstančių litų. Žalą nukentėjusiems mes išskaičiuojame iš dirbančių kaltininkų atlyginimo. Gauname tam tikrus raštus iš teismo, kur yra nurodyta kokią sumą reikia išskaičiuoti. Tačiau tai pasakytina tik apie dirbančiuosius, o tie kurie neturi darbo, neturi ir jokių pajamų, tad nėra ką ir išskaičiuoti. Žmogus jei nenori dirbti, jo negali priversti. Mūsų įstaigoje šiuo metu kali apie septynis šimtus nuteistųjų. Iš jų dirbančių - apie du šimtai".
Kauno apygardos teismo pirmininkas Albertas Milinis:
"Kol kas neturime pakankamai patirties bylose, kuriose keliami ir neturtinės žalos atlyginimo klausimai. Pats priteistos sumos išieškojimo mechanizmas yra pakankamai aiškus ir paprastas - kaip ir visa kita žala įsiteisėjus teismo sprendimui ar nuosprendžiui lėšų išieškojimo vykdymas yra perduodamas teismo antstoliams. Kur kas sudėtingiau apskaičiuoti ir nustatyti šią žalą. Tam neturime jokių kriterijų ir dažniausiai vadovaujamės jau esama teismine praktika. Žinoma visuomet atsižvelgiame į aplinkybes - ar tai baudžiamoji byla, kurioje įvykdytas nužudymas, sužalojimas ar civilinė byla. Suprantama, jog atsižvelgiama ir į teisiamojo asmenybę, jo turtinę padėtį, galimybes uždirbti.
Tai kol kas dar gana naujas, svarstytinas ir diskutuotinas reikalas, nes problemų čia iš tiesų daug ir visokių. Skolininko laisvė, jeigu jis nėra padaręs nusikaltimo už kurį gali būti suimtas, nėra ribojama".
