Igliaukos miestelyje (Marijampolės sav.) gyvenantis ir niekur nedirbantis Henrikas Kailius (29 m.), per gerą pusmetį šukėmis pavertęs savo šeimyninį gyvenimą, nebematė kitos išeities, kaip tik bet kokia kaina patekti į "zoną". Kiek atsitokėjęs vyras, matyt, persigalvojo...
Praėjusių metų rugsėjo viduryje Marijampolės rajono apylinkės teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Henrikas Kailius buvo kaltinamas dėl vagystės ir ketvirtąjį kartą savo gyvenime išgirdo teismo nuosprendį. Temidė pasirodė besanti gailestinga - dviejų mažylių tėvui paskyrė aštuonių mėnesių bausmę, bet jos vykdymą atidėjo. Užuot pakelta galva išėjęs iš teismo salės ir mėgavęsis laisve, Henrikas, kaip netrukus paaiškėjo, nuskubėjo į netoli teismo rūmų tuo metu buvusias Kultūros rūmų statybas, stvėrė nemenką plytgalį ir, sugrįžęs į teismo rūmų antrąjį aukštą, paleido tą plytgalį tiesiai į langą. Smūgio būta stipraus: greta esančio kabineto darbuotoja pamanė, kad pastate įvyko sprogimas, o Henriko sviestas "ginklas", išmušęs nepigų stiklo paketą, nukrito ne pasieny, o ant kelio, prie pat stovėjusio prabangaus automobilio. Laimei, tuo metu pro teismo rūmus nėjo joks pėstysis.
Atlikęs "žygdarbį" Henrikas nepuolė bėgti - liko stovėti koridoriuje lyg stabo ištiktas. Vyras žvelgė pykčio ir nevilties kupinomis akimis, atrodė agresyviai. Jis neslėpė: nori į "zoną", nes gyvenimas jam tapęs visiškai nemielas - palikusi žmona, valstybė atėmusi vaikus.
Tuokart H. Kailius nebuvo suimtas - po apklausos paleistas. Bylą dėl svetimo turto sugadinimo ėmėsi nagrinėti kaimyninis Lazdijų rajono apylinkės teismas. Henrikas kelis kartus kviečiamas į posėdį neatvyko. Tuomet buvo nutarta jį atvesdinti, tačiau vyras per tą laiką liko be turėtų namų, tad prapuolė iš teisėsaugos akiračio. "Akistatos" žiniomis, vienu momentu Henrikas buvo užsukęs į Marijampolės nakvynės namus, apsižiūrėjo, žadėjo juose laikinai įsikurti, tačiau nebesugrįžo. Dabar jau aišku - persigalvojo dėl noro į "zoną" ir pradėjo slapstytis.
Teisėsaugininkų dėmesio H. Kailius išvengė apie mėnesį. Prieš kelias dienas vienas Marijampolės kriminalinės policijos pareigūnas, važiuodamas gatve, atsitiktinai pastebėjo einantį Henriką ir jį sulaikė. Nelaimėlis iškart atsidūrė už grotų - čia būdamas jis lauks naujo teismo posėdžio Lazdijuose.
Henriką pažįstantys žmonės užjausdami stebisi, kodėl taip staiga vyras nusirito iki kalinio kasdienybės. Jis užaugęs padoriuose namuose. Henriko gyvenimas kiek slystelėjo, kai 1995 metais vaikinas net du kartus pateko į teisiamųjų suolą. Kai 1999-aisiais sugrįžo į laisvę, daugiau nei ketverius metus sugebėjo gyventi neužkliūdamas teisėsaugininkams. Sukūrė šeimą, susilaukė dviejų mažylių, įsigijo butą Igliaukoje. Galėjo taip ir gyventi, bet, anot paties, stokodamas pinigų, Henrikas nusikalto ir praėjusių metų kovą buvo nuteistas už nesunkų nusikaltimą, tačiau paliktas laisvėje. Jau kitą mėnesį vyras išgyveno naują šeimos bėdą: keleriais metais jaunesnė jo žmona pasiskundė policijai vidury dienos savo bute tapusi lytinio nusikaltimo, kurį įvykdė kaimynas, auka. Tiriant šio įvykio aplinkybes paaiškėjo, kad sutuoktiniai Kailiai gyveno ne tik skurdžiai, bet ir amoraliai - girtavo, nesitvarkė. Šeima susidomėjo Vaikų teisių apsaugos skyrius (VTAS). Vėliau Henriko žmona teisme pakeitė parodymus minėto kaimyno atžvilgiu ir pati buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn už melą. Tai greičiausiai labai nepatiko Henrikui. Beje, šią moterį nuolat matę teisėsaugininkai teigė, kad ji degraduojanti kas mėnesį. Panašiai kalbėta ir Henriko adresu.
Dar po kiek laiko Kailių mažyliai pateko į ligoninę apsinuodiję medikamentais. Tai buvo paskutinis dvejonių lašas saugiu vaikų gyvenimu besirūpinantiems specialistams - vaikučiai buvo paimti iš šeimos.
Užuot darę išvadas ir dėję visas pastangas vaikus susigrąžinti, sutuoktiniai pasuko skirtingais keliais. Dabar Henriko ateitis jau aiški (pateko už grotų pagal savo svajonę), o jo žmonos likimu žadėjo pasirūpinti moters artima giminaitė. Šiuo metu jau paruošta civilinės bylos medžiaga, pagal kurią ketinama teismo keliu laikinai apriboti abiem Kailiams tėvų valdžią jų vaikučių, kurie jau įkurdinti globos įstaigoje, atžvilgiu.
- Žmogus turbūt manė, kad teismo lango duženos tarsi atsvers jo paties gyvenimo šukėmis virtusį sielos skausmą, - apgailestaudami dėl jaunos šeimos subyrėjusio gyvenimo kalbėjo Marijampolės VTAS darbuotojai. - Vyras išsiliejo prieš Temidę, tačiau iš tikrųjų pasuko tikrai ne tuo keliu.
