Turbūt būtų geriau, jeigu viename Aukštaitijos mieste gyvenanti Almutė (3,5 m.) niekada nesužinotų, kad ji į pasaulį atėjo ne tik kaip nelauktas ar nemylimas, bet net ir nekenčiamas kūdikis. Laimei, pamestinukės dalia, kurią jai buvo nuskyrusi tikroji gimdytoja Rima (35 m.), mergytę telydėjo vos kelias paras. Po to Almutė, išgabenta iš Marijampolės ligoninės Gimdymo skyriaus, iškart apsigyveno sutuoktinių poros, panorusios ją įsivaikinti, namuose - visai kitame Lietuvos krašte.
Marijampolietė Rima buvo prekybininkė. Senokai išsiskyrusi su vyru moteris augino du mažamečius vaikus. Kad ji laukiasi trečiojo vaikelio, Rimos bendradarbiai ir tolimesni pažįstami nežinojo ir net neįtarė - moteris meistriškai slėpė suapvalėjusias kūno formas, judriame darbe nuolat demonstravo energiją, negarsino savo mįslingos ateities planų. Vienu metu Rima buvo gavusi nedarbingumo lapelį, kuriuo naudojosi vos kelias dienas. Neva pasveikusi moteris vėl žvali ir nuotaikinga stojo prie prekystalio...
Tik tam tikram žmonių ratui (Marijampolės ligoninės medikams ir vaikų likimais besidomintiems tarnautojams) buvo žinoma kitokia Rimos laikino nedarbingumo priežastis: moteris trečiąkart tapusi mama.
- Gimdyvė, iškentusi gimdymo skausmus, nusisuko, slėpdama akis, tarsi ieškotų vietos, kur niekas negali jos paliesti, ir baimintųsi pakeisti išankstinę savo nuostatą, - tokiais žodžiais apibūdino Rimą ligoninės gydytoja, paklausta, ar prisimena šią marijampolietę, savo dukrelę pasmerkusią nežiniai. - Ne tik gimdyvė buvo draskoma daug kam turbūt nesuvokiamų ir nepažįstamų minčių - tuokart skaudžiai teko išgyventi visam skyriaus personalui.
Gimdyvė, kategoriškai atsisakydama dukrelės, tuokart, tarsi teisindama šį savo poelgį, mergytės likimu susirūpinusiems Vaikų teisių apsaugos skyriaus (VTAS) darbuotojams apie save pasakojo gana šykščiai. Teigiamai vertinta prekybininkė buvo laikoma tvarkinga ir rūpestinga dviejų paaugusių vaikučių mama. Sunku buvo suvokti, kodėl ji kratosi trečiosios atžalėlės. Rima paaiškino: tai esąs išžaginimo vaisius, visą gyvenimą neleisiantis užmiršti skaudaus ir žeminančio fakto.
Pačios moters teigimu, ji buvo išniekinta kelių nepažįstamų vyrų, kurie ją, vėlų vakarą ėjusią iš darbo, prievarta įsitempė į savo automobilį. Į teisėsaugininkus moteris nesikreipė, nes esą ir gėda buvo, ir nesinorėjo įsisukti į varginantį tyrimo ratą. Pasak Rimos, penkis pirmuosius nėštumo mėnesius nebuvę (!?) jokių požymių, kad ji laukiasi. Kai tai paaiškėję, ką nors pakeisti buvę vėlu. Moteris slėpė savo bėdą. Dar prieš gimdymą ji subrandino mintį, kad vaikelio atsisakys. Apie tai ji iš karto pasakė medikams. Šie tikėjosi, kad, išvydusi gležną naujagimio kūnelį ir išgirdusi gyvenimą sveikinantį jo riksmą, gimdyvė, mylinti dviejų vaikų mama, atsitokės ir priglaus savo naujagimį prie krūtinės. Tačiau įkalbinėjimai buvo bevaisiai - gimdyvė nė akies krašteliu nepažvelgė į gimusią dukrytę, atsisakė pamaitinti ją pirmaisiais motinos pieno lašais, į šoną sukdama akis, kartojo pavienius žodžius: "nemyliu", "nenoriu", "nepersigalvosiu", "noriu išeiti", "palieku", "nenoriu matyti".
Gimdytojos atstumtos Almutės, kurią motina pavadino prievartos vaisiumi, gyvenimas susiklostė palankiai. Marijampolės VTAS darbuotojų žiniomis, mergytė ir šiandien laiminga įtėvių šeimoje, panūdusioje sukurti jai sėkmingą ateitį.
O Rimos likimas susiklostė liūdnai. Praėjusiais metais moteris, netikėtai apsirgusi nepagydoma liga, mirė. (Kai kas dabar spėlioja, kad Almutę ji atstūmė žinodama, jog ilgai nebegyvens.) Du Rimos pirmagimiai liko gyventi su seneliais, kurie nėra tikri, ar sveikata ir amžius leis jiems užauginti našlaičius anūkus nors iki pilnametystės. Šventvagiška teigti, tačiau vis dėlto šiuo atžvilgiu turbūt labiau pasisekė Rimos atstumtajai dukrelei, nusikalstamos meilės vaisiui - ji turi jaunus, mylinčius, rūpestingus tėvus. Tiesa, dar turi ir savo gimimo paslaptį, kuri vargu ar kada nors bus atskleista... ...................................... P.S. - komentarų neieškojau ir nerašiau, nes tekstas išėjo labai ilgas; nuotraukų neturiu.
2006 03 30
