Ona NARUŠEVIČIENĖ
Joachimšthalio miestelyje netoli Berlyno atsirado žmogus, vardu Verneris K. Niekas nežino jo pavardės. Jau nuo balandžio penkioliktos dienos jis gyvena nedideliame namuke miestelio centre. Kas rytą tą pačią valandą jis išeina iš namų. Tai tvirto sudėjimo, su vešlia barzdele ir ežiuku kirptais plaukais vyras. Vos jis pasirodo lauke, iš karto jį apsupa civiliniais rūbais apsirengę policininkai. Tiesą sakant, jie dienąnakt jį globoja. Prie jo negali prieiti nei žurnalistai, nei atsitiktiniai praeiviai. Kiekvieną rytą prie namo privažiuoja pilka mašina, vyras įlipa į ją ir nuvažiuoja... Taigi jis visą laiką būna per nuotolį nuo smalsuolių. Ir tuo jam geriau...
Kas jis? Svarbus liudininkas mafijos byloje? Ne. Verneris yra vienas didžiausių Vokietijos iškrypėlių. Jis tik 49 metų, o jau 22 iš jų praleido kalėjime už prievartavimą.
Pirmą kartą Verneris K. buvo nuteistas, kai teturėjo septynioliką... Tai atsitiko 1976-ųjų vasarą. Jis užkalbino pasivaikščiojimo metu nuo tėvų atsilikusią mergaitę. Pasikeitęs keliais žodžiais, lyg netyčia pasuko su ja už gyvatvorės. Netoliese augo sidabrinių eglaičių giraitė. Kai priėjo prie jų, staiga išsitraukė iš kišenės virvutę, surišo mergaitės rankas ir ją išprievartavo... Paskui tvarkydamasis pasmukusias kelnes, paklausė: "Kur gyveni? Koks tavo vardas?" "Aš gyvenu Koenigstrasse... Mano vardas Sabrina", - atsakė mergaitė verkdama. "Puiku! Dabar žinosiu kur tave rasti. Jeigu kam nors apie tai prasitarsi - užmušiu!"
"Jeigu rėksi - nušausiu"
Verneriui K. nepakako seksualinio pasitenkinimo: jis mėgavosi ne tik padarytu blogiu, bet ir aukų baime. Netrukus jis vėl užpuolė dvi trylikametes. Jo nusikaltimų nebuvo atskleisti, o tai skatino jį veikti toliau. Kartą jis užsimovęs ant galvos kojinę ir paėmęs į ranką pistoletą, patykojo jauną moterį: "Suk iš takelio ir eik čia! Jeigu rėksi - nušausiu!" Išgąsdinta moteris nežinojo, kad pistoletas vaikiškas, tad virpėdama priėjo. Verneris įsakė jai atsisukti nugara į medį ir rankomis apimti jo kamieną. Vos ji tai padarė, nusikaltėlis uždėjo antrankius ir išprievartavo...
Kiek žinoma, Verneris išprievartavo 6 moteris ir 3 paaugles. 1998 metais įvykdytas paskutinis nusikaltimas jam kainavo 9 kalėjimo metus. Visą tą laiką šis tipas tik du kartus per savaitę išeidavo iš savo vienutės: tam, kad nueitų į dušą. Šių metų balandžio 15-ąją kalėjimo durys atsivėrė prieš jį...
Neapykantos žvaigždė
Jis gavo leidimą gyventi pas savo seserį privačiame kvartale, už dviejų žingsnių nuo mažylių žaidimo aikštelės!.. Vietinių žmonių reakcija buvo staigi. Iš laikraščio iškirptos ir padaugintos pedofilo nuotraukos nedelsiant pasirodė gatvėje ant stulpų, ir medžių kamienų. Po kiekviena nuotrauka buvo prierašas: "Prievartautojas privalo dingti!" Ramaus ir tvarkingo kvartalo gyventojai į Vernerio buvimą šalia žiūrėjo kaip į provokaciją... Saugumo darbuotojas Peteris Brobovskio metė darbą, kad dieną naktį saugotų nuo pedofilo savo dvynukus. Daug kitų tėvų pasekė jo pavyzdžiu. Kai kurie pažadėjo "suvesti sąskaitas su ištvirkėliu" progai pasitaikius.
Verneris tapo tikra žmonių neapykantos žvaigžde. Rytais jį pažadindavo manifestantai, mojuodami plakatais su grėsmingais užrašais: "Mirtis prievartautojams! Duokite virvę ir parodykite medį!" Vyrui buvo pavojinga net lange pasirodyti. Dabar jis jau sutiko būti gydomas, tad policijos eskortas jį nulydėdavo iki psichiatro ir parveždavo atgal. Vėliau du ginkluoti vyrai buvo skirti jam palydėti pas sergantį tėvą, gyvenantį vos už kelių šimtų metrų. Dar du jį visada lydėdavo į parduotuvę, sporto salę... Trumpai tariant, penkiasdešimt policininkų pakaitomis būdavo šalia Vernerio K. Valstybei tai kainavo beveik 100 000 eurų per mėnesį.
"Mes nemokėsime krauju"
Suprantama, pastovi policijos priežiūra slopino nusikaltėlį. Verneris K. neturėjo teisės išeiti iš namų be leidimo, slėpti savo veidą, nešiotis bet kokias virvutes ar raiščius, galinčius pasitarnauti aukai surišti... Bet, visos tos priemonės nesušvelnino vietos gyventojų priešiškumo. "Bijome mes, bijo mūsų vaikai. Mes nedrįstame jų išleisti žaisti į lauką. Ekspertai aiškiai pasakė, kad Verneris K. Gali įvykdyti naują nusikaltimą, tačiau jis vis tiek buvo paleistas! Visiškas absurdas. Mes nemokėsime krauju už teisėsaugos klaidas..." - aiškino saugumo agento žmona Grit Brobovski.
Net prižiūrimo pedofilo buvimas nuodijo kadaise buvusio ramaus kvartalo aplinką. Pakako pažvelgti į mokyklą po pamokų, kad viską suprastum... Anksčiau tėvai noriai leisdavo vaikams vieniems grįžti į namus. Dabar - tikra mašinų grūstis prie mokyklos. Anksčiau dienos metu namų durys būdavo nerakinamos. Dabar tėvai jas užrakindavo, o raktą paliekdavo spynoje iš vidaus...
Miestiečiai nuolat rinkosi į pasitarimus, siuntė delegacijas į meriją, rašė peticijas teisingumo ministrui. Balkonuose kabojo lozungai: "Ar reikia laukti naujos dramos?", "Nusikaltėlis privalo dingti iš čia!".
Visuotinio pasipiktinimo dėka gyventojai pasiekė, kad pedofilas būtų išgyvendintas iš jų miestelio. Gegužės pradžioje jis įlipo į policijos mašiną su paprastu sportiniu krepšiu per petį... Nuo to laiko jo niekas nebematė. Vietiniai pajuto didžiulį palengvėjimą.
Bijodama sukelti naują sumaištį, vyriausybė nutarė nuo visų slėpti naują Vernerio K. gyvenamąją vietą. Pedofilas gyvens kaip anonimas kokiame nors kitame Vokietijos mieste. Psichiatrai įspėjo: "Šis vyras yra uždelsto veikimo bomba. Telieka laukti jo naujų nusikaltimų". Dabar jau kitų laukia nemigo naktys...
