Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, žlugus Sovietų Sąjungai per dešimtmetį Rytų Europoje mirė 4 milijonais daugiau žmonių nei buvo tikėtasi. Šias gyvybes pasiglemžė ne kokios nors baisios ligos, pablogėjusi sveikatos apsaugos sistema ar skurdas. Problema daug gilesnė ir daug sunkiau įveikiama - liguistas atsakas į užsitęsusį psichologinį ir socialinį stresą.
Dėl savižudybių ir nelaimingų atsitikimų apsvaigus nuo alkoholio vien pernai Lietuvoje mirė 5300 žmonių. "Keletą dešimtmečių gyvenome valstybėje, kuri rėmėsi prievartos ideologija. Jai žlugus, totalitariniai elgesio modeliai tapo neveiksmingi. Todėl daugybė žmonių tiesiog palūžo ir perėmė naikinančius savižudiškus modelius - pradedant alkoholiu, baigiant smurtu prieš save ar kitus", - teigė psichiatras, Lietuvos atstovas Jungtinių Tautų Vaikų teisių komitete Dainius Pūras. Kol kas valstybė, anot psichiatro, neranda veiksmingų priemonių, kaip šią epidemiją sustabdyti. "Smurtas dažnai arba kriminalizuojamas, arba teigiama, kad jis susijęs tik su psichikos problemų turinčiais žmonėmis. Šios tendencijos yra, bet jos neatspindi smurto epidemijos", - svarstė pašnekovas. Įvairių šalių ekspertų duomenimis, rizika mirti nuo psichikos ligonio rankos prilygsta rizikai būti nutrenktam žaibo. Paskaičiuota, kad tai nutinka vienam iš 10 milijonų žmonių. Didžiojoje Britanijoje per metus psichikos ligoniai įvykdo tik 10, arba 2 proc. žmogžudysčių. Taigi tikimybė, kad būsime nužudyti sveiko proto žmogaus, yra 20 kartų didesnė. Dar viena posovietinių šalių problema - žmogžudystės, kurias įvykdo itin jauni, 10-29 metų žmonės. Pavyzdžiui, 1999 m. Rusijoje 100 tūkst. gyventojų teko 18 tokių žmogžudysčių, Baltarusijoje - 8,8, Lietuvoje - 5,4, Latvijoje - 7,8, Estijoje - 7,7, Lenkijoje - 1,6, Didžiojoje Britanijoje - 0,9, Prancūzijoje - 0,6. PSO turima statistika - gana sena, tačiau, anot D. Pūro, panašios tendencijos išlikusios ir dabar.
Pasaulyje yra sutarta, kad prievarta gimdo prievartą. Bet koks bausmių griežtinimas, anot D. Pūro, sukelia tik trumpalaikę sėkmę. "Pavyzdys - kalėjimų istorija. Jie buvo skirti perauklėjimui, tačiau iš tiesų virsta farsu, nes tik sustiprina nusikalstamos veiklos mechanizmus", - įsitikinęs pašnekovas.
Anot pašnekovo, santykiai tarp nevienodą socialinį statusą turinčių grupių, pavyzdžiui, mokytojų ir mokinių, medikų ir pacientų, darbdavių ir darbuotojų, Lietuvoje neretai vis dar primena kalėjimo prižiūrėtojų ir kalinių santykius. Į šią kategoriją, ko gera, vertėtų įtraukti ir tėvus bei vaikus. "Kiekvienas vaikas privalo išmokti apsiginti, todėl nedidelė dozė priekabiavimo nekenkia, tik grūdina", - tai vieno tėvo citata. Šis mitas atėjęs iš sovietinių laikų, kai buvo manoma, kad ir armija vaikinus grūdina. Civilizuotos šalys, anot D. Pūro, jau suprato, kad prievarta - paprasčiausias būdas spręsti problemas, todėl jose investuojama į mokymus, kaip problemas spręsti taikiai. Pradedama nuo jaunų tėvų, kurie mokomi, kaip elgtis, kai vaikas išveda iš pusiausvyros. Lietuvoje kol kas tai neįmanoma. Mat 30 tūkst. žmonių čia tenka vos vienas psichologas. Užsienyje šis skaičius skiriasi iki 10 kartų.
Tiesa, dar nežinia, ar lietuviai noriai tokią pagalbą priimtų. "Eurobarometro" duomenimis, lietuviai iš visų europiečių išgeria daugiausiai vaistų nuo nervų ir rečiausiai ieško psichologinių paslaugų. Modernūs psichoterapeutai, kurie kelia egzistencines problemas, bet neduoda konkrečių patarimų, kaip gyventi, anot D. Pūro, Lietuvoje nėra madingi.
