Mėnulis apšviečia Lindžango kantono kapines. Kastuvas sminga į molį. Pagaliau kapas atviras. Žmogus atraitytomis kelnėmis, atsispyręs kojomis į duobės šonus, triūsia toliau. Atsimušęs į karstą, kastuvas staiga dusliai stukteli. Tada žmogus nubraukia žemes nuo karsto paviršiaus, užkiša kastuvą už šono ir stipriai spustelėja. Dangtis nuslysta ir pasirodo pageltęs, tačiau visai neblogai išsilaikęs jaunos moters lavonas. Jis puikiai tinka numatytam tikslui, todėl duobkasys jį iškelia į paviršių, o žemę paskubomis užlygina. Netrukus lavonas atsiduria ant nedidelės mašinos platformos. Vyras sėda už vairo ir laimingas nuvažiuoja į vieną turtingą ūkį. Šis paslaptingas kapinių niekintojas - Songas Tiantangas.
Lavonų sutuoktuvės
Sodyboje jam atidaro duris nuo ašarų paraudusiomis akimis moteris. Tik nepagalvokite, kad ji iškastosios numirėlės giminaitė. Ne. Nieko panašaus. Tiesa tiesiog stulbinanti: "Ponia Vei? Užjaučiu... Atvežiau sužadėtinę jūsų velioniui sūnui". Nors sunku patikėti, tačiau tai tikrai... lavonų sutuoktuvės. Kinų tikėjimas, siekiantis pirmąjį tūkstantmetį prieš Kristaus gimimą, teigia, kad viengungiu miręs vyras neranda ramybės Anapus. Taigi pasiturinčios šeimos perka moterų lavonus ir juos laidoja kartu su savo artimuoju - velionimi. Abu lavonai sujungiami iškilminga pomirtine ceremonija.
Šiais laikais tai draudžiama, tačiau prietarai stipresni už draudimus. Šeimos, norėdamos amžiams užgarantuoti savo mirusių artimųjų ramybę pomirtiniame gyvenime, nesilaiko įstatymo ir moka didžiulius pinigus. Songas Tiantangas už tą naktį pavogtą lavoną gavo (pavertus eurais) apie 700 eurų.
Ši prekyba pelninga, tačiau rizikinga. 2004 metais viena šeima pasiskundė dėl išniekinto dukros kapo, ir Songas buvo nuteistas 2 metus kalėti. Išėjęs į laisvę, ne tik iš naujo ėmėsi šios prekybos, bet dar ir praplėtė savo tinklą kaimuose. Samdytiniai siųsdavo pas jį klientus už procentus. Songo lavonų kainos priklausė nuo mirusiosios amžiaus ir išsilaikymo.
Viskas gerai sekėsi iki 2006-ųjų sausio. Viena labai turtinga šeima panoro, kad jų nuo vėžio miręs viengungis sūnus būtų palaidotas drauge su moters lavonu. Jie reikalavo, kad ši "žmona" būtų maždaug sūnaus amžiaus ir, svarbiausia, kad lavonas būtų "šviežias". Tai reiškė, kad moteris turi būti tik ką mirusi. Šeima ketino sumokėti net 2000 eurų, o tai jau lobis.
Songas Tiantangas leidosi į paieškas. Vietiniame morge nebuvo lavonų, bet nejau dėl to atsisakysi? Tą pačią dieną jis sėdo ant dviračio ir nuvažiavo į kaimą. Susitikęs kelyje jauną, neraštingą ir protiškai atsilikusią mergaitę, užsisodino ant dviračio ir nuvažiavo. Žmonės matė, kaip mergaitė sėdo ant dviračio, bet nieko blogo neįtarė. Kai kurios vietinės valstietės tokios neturtingos, kad už kelis juanus pasiruošusios važiuoti su bet kuo ir bet kur. Kas galėjo žinoti, kad namuose jis ją pasmaugs?
Kitą dieną jaunuolis buvo iškilmingai palaidotas. Mergaitės karstą nuleido šalia jo. Jos mirties liudijime buvo parašyta, kad "mirė dėl ligos", bet niekas nesuko galvos, dėl kokios. Velionio tėvams palengvėjo: šios jaunos "žmonos" dėka sūnus keliaus tiesiai į rojų.
Dviračiu į mirtį
S.Tiantangas taip pat buvo sužavėtas. Jis ne tik įsidėjo 20 000 juanų į kišenę, bet ir išgarsėjo kaip sugebantis parūpinti "šviežius" moterų lavonus. Per trumpą laiką jis tris kartus važiavo į kaimą, sodinosi ant dviračio nelabai nuovokias mergaites ir vežėsi į namus. 2006-ųjų pabaigoje jo biznis klestėjo, tačiau karjerai artėjo galas...
Kai penktoji šeima pasiūlė didelę sumą už "šviežią" lavoną, Song nuėjo į vietinę įdarbinimo agentūrą ir pasakė, kad ieško jaunos namų šeimininkės ūkiui ir šunims prižiūrėti. Jam pasiūlė jaunutę mergaitę iš kito miestelio, sutinkančią dirbti tik už 660 juanų. Kai tik ji prisistatė, buvo iš karto pasmaugta. Toje pačioje įdarbinimo agentūroje jis gavo ir antrą mergaitę - jos likimas buvo toks pat, kaip ir pirmosios.
Bet abiejų merginų tėvai gyveno kituose miestuose. Jie žinojo, kad mergaitės įsidarbino, tačiau sunerimo, negaudami žinių iš dukterų, ir kreipėsi į policiją. Policija išsiaiškino, kad jas įdarbino ta pati agentūra pas tą patį žmogų. Kai tardytojai atsivertė S.Tiantango bylą, jie jau laukė blogiausio...
2007 metų balandžio 12 dieną lavonų tuokėją sulaikė namuose belošiantį kortomis su vaikais. Buvo iškasti šeši pastarųjų mėnesių pomirtinių sutuoktuvių ceremonijų merginų lavonai ir nustatyta, kad jos pasmaugtos. Žudiko prisipažinimas buvo pasibaisėtinai ciniškas: "Gaila. Buvo geras būdas prasimanyti pinigų. Jeigu nebūtų taip greitai suėmę, būčiau tai pakartojęs dar 2 - 3 kartus. Aš visada svajojau tapti milijonieriumi".
Kinijos vyriausybė nutarė paviešinti šią bylą, kad pagaliau būtų baigta su visais senais prietarais. Didžiausio laikraščio žurnalistams buvo leista susitikti su S.Tiantangu jo kameroje. Jis paaiškino, kad labiausiai ieškodavo varganų, neturtingų valstiečių mergaičių, nes "niekas nesuka galvos joms dingus", o dar parankiau - "atsilikusio protelio, nes tokios nesipriešina žudomos". Žudikas pridūrė: "Neblogai ir per agentūras gautos namų šeimininkės! Jų tėvai dažniausiai gyvena toli ir būna mažiau problemų". Į žurnalisto klausimą, ar ne žiauru žudyti jaunas mergaites, serijinis žudikas atsakė: "Ne. Guldydamas į karstą aš jas aprengdavau jaunosios rūbais. Mano dėka jos keliaudavo tiesiai į rojų".
Šiuo metu S.Tiantangas laukia mirties bausmės.
Kulka ar nuodai?
Kinija yra viena iš šalių, kurioje taikoma mirties bausmė. Nuo 1997 metų čia galioja du egzekucijos būdai.
Pirmasis būna viešas. Nuteistasis nuvedamas į stadioną ar didelę aikštę. Grojant garsiai muzikai ir šaukiant miniai, jis surištomis už nugaros rankomis paklupdomas. Po to paleidžiama kulka į širdį arba pakaušį.
Antras būdas - slaptas. Nuteistasis pririšamas ant metalinės lovos furgone, o per rankon įsmeigtą adatą suleidžiami nuodai. Tai greita ir veiksminga. Tokią bausmę galima įvykdyti netrukus po jos paskelbimo.
Kinijoje žmonės gali būti nubausti mirtimi už sukčiavimą mokant mokesčius, už dvipatystę, viešnamio atidarymą, korupciją, viešosios tvarkos pažeidimą, didžiųjų pandų kailių pardavinėjimą, už suklastotus gimimo liudijimus... Neseniai Kinija įvedė mirties bausmę už piratavimą informatikoje ir kitus nusikaltimus, susietus su internetu. Valdžia slepia skaičių žmonių, kuriems įvykdyta mirties bausmė. Žmogaus teisių asociacijos mano, kad per metus įvykdoma maždaug 3000 mirties bausmių. Tai pasaulinis rekordas.
