Apynys
Apynių spurguose yra eterinio aliejaus, karčiųjų medžiagų, B grupės vitaminų, askorbininės rūgšties, rutino, vitamino PP.
Apynių spurgų antpilais raminama sudirgusi nervų sistema, skatinamas šlapimo išsiskyrimas. Apynių spurgų ekstrakto reikia gerti po sunkių ligų nusilpusiems ligoniams (ekstraktas pagerina apetitą), taip pat sergantiesiems šlapimo pūslės ar inkstų uždegimais, tulžies pūslės bei kepenų ligomis. Be to, apyniai valo kraują.
Apynių spurgų antpilas ruošiamas taip: 1 valgomasis šaukštas susmulkintų apynių spurgų užpilama 1 stikline verdančio vandens. Kai nusistovi ir atvėsta, nukošiama. Antpilo geriama po ketvirtadalį stiklinės 3 kartus per dieną 15 minučių prieš valgį.
Tokio antpilo geriama, kai kankina nemiga (vakare nedideliais gurkšneliais išgeriama pusė stiklinės skysčio). Be to, apynių spurgų antpilu stabdomas plaukų slinkimas.
Česnakas
Laiškinio česnako lapuose yra vitamino C ir karotino, apsaugančių nuo peršalimo ligų, stiprinančių imuninį organizmo atsparumą.
Meškinio česnako lapuose gausu vitamino C, eterinio aliejaus, fitoncidų. Juo gydomas skorbutas, uždegiminės ir peršalimo ligos. Meškinis česnakas gerina apetitą ir virškinamojo trakto veiklą. Žalių meškinio česnako lapų patariama valgyti sergantiesiems ateroskleroze. Jei skauda ausis, patariama į jas įlašinti šio česnako sulčių.
Tuščialaiškis česnakas (žieminis svogūnas) gydo gripą, dizenteriją, aterosklerozę, hipertoniją, podagrą, reumatą, taip pat skatina prakaito išsiskyrimą ir stabdo kraujavimą.
Valgomasis česnakas turi daug eterinio aliejaus (kuris naikina daugelį ligų sukėlėjų), riebiųjų aliejų, askorbininės rūgšties, fitoncidų, vitamino D ir B grupės vitaminų. Česnakai žadina apetitą, gerina skrandžio veiklą, neleidžia žarnyne plisti puvimo ir rūgimo procesams, malšina skrandžio ir žarnyno skausmus, padeda organizmui apsisaugoti nuo peršalimo bei infekcinių ligų.
Sumaišykite 50 g sutrinto česnako tyrelės ir gabalėlį sviesto bei medaus. Šiuo tepalu trinkite kūną sergantiesiems peršalimo ligomis, bronchų astma. Tokia tyrele patartina naikinti karpas, gydyti egzemas, pūlines bei ilgai negyjančias žaizdas. Jei slenka plaukai, tepkite galvą šia tyrele - tikrai padės.
Tiesa, nereikia pamiršti, kad sergantiesiems inkstų ligomis česnaku gydytis negalima!
Čiobrelis
Čiobreliuose yra daug eterinio aliejaus, rauginių ir mineralinių medžiagų, flavonoidų, oleanolinės rūgšties ir kt.
Paprastieji čiobreliai puikiai dezinfekuoja, gydo uždegimines ligas, malšina skausmą, šiek tiek migdo.
1 valgomąjį šaukštą sausų čiobrelių užpilti 250 ml verdančio vandens, leisti nusistovėti, atvėsti, tada nukošti. Sergant bronchitu, kokliušu, kosuliu ar kitomis peršalimo ligomis antpilo gerti po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną.
Sergantiesiems nervų ligomis antpilo reikia gerti po 50 ml 3-4 kartus per dieną.
Jei kamuoja sąnarių skausmai, raumenų ligos, paralyžius, reikia maudytis čiobrelių antpilo voniose arba ant skaudamų vietų dėti antpilo kompresus. Sausų čiobrelių milteliais gaivinami nualpę žmonės.
Tačiau čiobreliais negalima gydytis sergant kepenų ir inkstų ligomis, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, galvos smegenų kraujagyslių ateroskleroze, skundžiantis skydliaukės veiklos sutrikimais, taip pat nėštumo metu.
Diemedis
Antžeminėje diemedžių dalyje yra eterinio aliejaus, rauginių ir karčiųjų medžiagų bei alkaloido abrotanino.
Diemedžiu gydoma epilepsija, angina, taip pat menstruacinio ciklo sutrikimai, ant žaizdų ir sumuštų vietų dedami kompresai.
2 arbatiniai šaukšteliai susmulkintų diemedžio lapų užpilama 250 ml verdančio vandens, leidžiama nusistovėti, nukošiama. Sergant peršalimo ligomis, infekcinėmis žarnyno ar skrandžio ligomis antpilo reikia gerti po du tris gurkšnelius keliskart per dieną. Šiuo antpilu skalaujama burna, kai skauda dantis.
Susmulkinti diemedžio lapai sumaišomi su riebalais (santykiu 1:4) ir šiuo tepalu tepamos odos žaizdos, pūliniai, nušalimų vietos.
Jei labai prakaituoja kojos, jas reikia pamirkyti diemedžio lapų vonelėje.
Dilgėlė
Dilgėlės lapuose yra gausu proteinų, riebalų, neazotinių medžiagų, celiuliozės (žydint), šiek tiek cukraus, taninų, įvairių mineralinių medžiagų, vitaminų B2, B6, C ir K.
Dilgėlių lapai stabdo kraujavimą, o nuoviras mažina cukraus kiekį kraujyje. Dilgėlių antpilas didina kraujo krešumą, hemoglobino ir eritrocitų kiekį kraujyje, siaurina kraujagysles bei tonizuoja gimdos kaklelio raumenis.
Dilgėlėmis gydoma anemija, aterosklerozė, raumenų ir sąnarių reumatas, inkstų ir šlapimo pūslės uždegimai, kepenų, skrandžio, žarnyno ligos, hemorojus, odos ligos, pienligė.
Dilgėlės didina maitinančių krūtimi moterų pieno kiekį, o sutrinti lapai dedami ant nudegimų vietų kaip nuskausminantis kompresas.
Dilgėlių nuoviras stabdo plaukų slinkimą, o akmenligę gydo dilgėlių šaknys, išvirtos su cukrumi.
Po 1 valgomąjį šaukštą sausų ir susmulkintų dilgėlių lapų bei šaknų užpilti 300 ml vandens, virti ant silpnos ugnies 10 minučių, leisti nusistovėti, atvėsinti, nuovirą nukošti. Sergant ūmiomis sąnarių ir raumenų ligomis, hemorojumi, furunkulioze, patinus galūnėms šio nuoviro reikia gerti po valgomąjį šaukštą 4 kartus per dieną.
Nuoviras stabdo kraujavimą, gydo žaizdas. Jis gali būti vartojamas ir kaip vitamininis gėrimas.
Sausais dilgėlių lapų milteliais barstomos pūliuojančios, ilgai negyjančios žaizdos.
Garstyčia
Melsvųjų garstyčių sausieji milteliai šildo kūną, greitina kraujo apytaką. Sėklos naudojamos gydomiesiems kompresams, vonioms. Sėklos ant skaudamų vietų dedamos sergant stenokardija, hipertonija.
Baltoji garstyčia turi daug eterinių aliejų, baltymų, fermentų, riebiųjų aliejų. Ja gydoma sklerozė, hipertonija, kepenų bei tulžies ligos, meteorizmas, virškinamojo trakto sutrikimai, reumatas, egzema. Baltoji garstyčia malšina skausmą.
Sausa baltoji garstyčia sumalama į miltelius ir sumaišoma su medumi. Mišiniu gydoma kosulys, peršalimo ligos (trinama krūtinė).
Juodoji garstyčia turi riebiųjų aliejų, gleivių, šiek tiek rūgščių. Ji stiprina kraujotaką, gerina širdies veiklą, tonizuoja.
Lygiomis dalimis sumaišomos susmulkintos juodosios garstyčios sėklos, kvietiniai miltai ir šiltas vanduo. Į šį mišinį įpilama truputį acto. Tokiais kompresais gydomos peršalimo ligos, kosulys, podagra, reumatas. Po pusę arbatinio šaukštelio susmulkintų juodosios garstyčios sėklų, užgeriant vandeniu, geriama nuo vidurių užkietėjimo, žarnyno skausmų, tulžies pūslės veiklos sutrikimų.
