Sigitas STASAITIS
Į Šiaulių apygardos teismo salę policininkams įvedus Zenoną Šoblinską (44 m.) buvo sunku patikėti, jog šis sudžiūvęs pliktelėjęs vyriokas - bejausmis kraugerys, dėl kelių šimtų litų per pusmetį atėmęs gyvybę net keturiems pensininkams. Pernai liepą pradėjęs žudyti senus, negalinčius apsiginti žmones, Z. Šoblinskas buvo pasėjęs siaubą viso rajono vienkiemių gyventojams. Svarbiausia, jog šis pilietis jau kartą teistas už žmogžudystę. Per septynis už nužudymą įkalinimo metus Z. Šoblinskas savo buku intelektu tepadarė vieną išvadą - nuo šiol žudysiu apdairiau.
1991metais Z. Šoblinskas konflikto metu užmušė savo kaimyną ir tų pačių metų rudenį Aukščiausiojo teismo buvo nuteistas kalėti 9 metus. Likus porai metų iki bausmės pabaigos Zenonas paprašė malonės prašymą, kurį Lietuvos prezidentas patenkino. Tokiu būdu 1998 metais žudikas atgavo į laisvę. Nesiblaškė, grįžo į gimtąjį Pakruojo rajoną, kuriame užaugo ir gyveno visą gyvenimą. Grįžo pakelta galva - prie butelio, o išgerdavo dažnai, sugėrovams mėgo girtis, už ką sėdėjęs. Net pabrėždavęs, jog tą kaimyną reikėję nužudyti.
Zenonas apsistojo pas brolį Pamuckų kaime prie Petrašiūnų (Pakruojo rajonas). Nei nuolatinio darbo, nei žmonos nesusirado, sugrįžėlis kiauras dienas dykas slampinėdavo po apylinkes. Kartais samdydavosi kokiam padieniui darbeliui, tačiau dažniau dairydavosi, kas kaip gyvena, ką užgyvenęs, ar lengva apvogti. Šiandien Lietuvos kaime vogti nėra lengva, tiksliau yra maža ką - dauguma kaimiečių gyvena skurdokai, sodybose tik vištos ir seni rakandai. Pernai pavasarį Z. Šoblinskas nutarė imtis plėšiko amato.
Į pirmąjį žygį Z. Šoblinskas susiruošė 2001-ųjų balandžio 23-osios popietę. Dėl drąsos išgėrė, užsimaukšlino kaukę ir tyliai įsėlino į vienišo pensininko Juozapo Jonaičio daržinę gretimame Akmenėlių kaime. Belaukdamas tamsos pasalūnas užsnūdo. Jis žinojo, kad 79 metų J. Jonaitis gyvena vienas, tad nieko nebijojo. Apie 19 valandą išgirdęs J. Jonaičio žingsnius Z. Šoblinskas iššoko iš daržinės ir ėmė senukui be gailesčio kastuvo kotu daužyti per galvą. Po to pensininką surišo, pririšo prie daržinės durų kablio ir nuėjo apieškoti namų. Kambaryje spintoje radęs 350 litų Z. Šoblinskas labai patenkintas grobiu pabėgo. Vėliau tardomas nusikaltėlis aiškino J. Jonaičio nužudyti nenorėjęs, jį kastuvu mušęs už tai, kad užpultasis mėgino nuo veido nuplėšti kaukę.
Plėšikas išsigando išgirdęs žmones kalbant, jog po apiplėšimo kitą dieną J. Jonaitis ligoninėje mirė. Bėgo savaitės, policininkai taip ir nepasibeldė į žudiko duris, tad Zenonas lengviau atsikvėpė. Pasijutęs nenubaustas, bukagalvis nusprendė galįs ir toliau žudyti - jis juk gudresnis už policininkus! 2001-ųjų liepos pabaigoje Zenonas susiruošė į naują žygį, po kurio paliko jau du lavonus.
Nusikaltėlis žinojo, jog gretimame Uošo vienkiemyje gyvena Juozas Marcinkėnas (90 m.) su kiek jaunesne Elena Keršaite. Apie J. Marcinkėno taupumą toli sklido kalbos, todėl pora ne kartą buvo apvogta. Kartą juos apiplėšė užsukę padėvėtais drabužiais prekiavę čigonai, tačiau ir tie pasitenkino atimdami piniginę ir pabėgdami. J. Marcinkėno namai netoli J. Jonaičio, išgirdęs apie kaimyno nužudymą Juozas įsigijo dujinį pistoletą, o E. Keršaitė pasiruošė įkapes. Lietingą liepos popietę Zenonas tyliai įsmuko į senukų namus, kuriuose tuo metu buvojo E. Keršaitė. Zenonas senutę be gailesčio užmušė pliauska, suradęs pagrobė 500 litų. Taip apsidžiaugė grobiu, jog daugiau pinigų nebeieškojo, nors buvo dar paslėptų santaupų. Išeidamas laukan Zenonas kieme pamatė J. Marcinkėną. Kraugerys neišsigando ginkluoto pensininko - žinojo, jog jis beveik aklas ir kurčias, tad prisivijęs šaltakraujiškai užmušė pagaliu. Kūnus rado tik po kelių parų. Z. Šoblinskas turėjo gražaus laiko grįžti ir dar kartą apvogti namą, panaikinti pėdsakus, tačiau nesivargino.
Kraupus įvykis Uoše sukėlė rezonansą. Senyvi vieniši žmonės tapo baugštesni, o kriminalistai nusivarė nuo kojų, į Pakruojį buvo atvykę net kriminalistai iš ministerijos. Z. Šoblinskas džiaugėsi ir tada likęs neįtariamas. Dėl šventos ramybės jis nutarė keletą senukų apiplėšti jų nenužudydamas. Naktį į spalio 7-ąją Zenonas Pamuckų kaime per langelį įlindo į namą, kuriame gyveno Elžbieta Grigaliūnienė su broliu Juozu. Po kauke paslėpęs veidą banditas rėkė užmušiąs, padegsiąs, reikalavo pinigų. Išeidamas išsinešė 100 litų grynais, du senus radijo imtuvus bei... kilogramą sviesto. Jau kitą naktį Uošo kaime Z. Šoblinskas įlindo į Zuzanos Puknienės namą. Reikalaudamas pinigų šią moteriškę mušė, išreikalavo atiduoti 100 litų. Pabėgdamas dar pačiupo seną stalo laikrodį bei žibintuvėlį, kuris labai pravertė darant naujus užpuolimus. Dėl smegenų sukrėtimo į ligoninę paguldyta Z. Puknienė pas ją atvykusiems policininkams negalėjo pasakyti nieko džiuginančio, nes įsibrovėlis buvo kaukėtas.
Tą patį spalį dar po kelių dienų Z. Šoblinskas vėl įsibrovė į E. Grigaliūnienės namą, tik tuomet jis stovėjo tuščias. Šįkart pavogė dviratį bei aliuminio puodą - daugiau nieko gero nerado. Pamatę name vėl lankiusis nekviestų svečių, E. Grigaliūnienė su broliu suskubo kol gyvi kraustytis į senelių namus.
Z. Šoblinskas nebaudžiamas triumfavo. Gruodžio 2-osios naktį jis išėjo į Rimšonius pas pažįstamą pensininkę Eleną Žiburienę, kurios namas stovi prie Petrašiūnų skaldos gamyklos. Elenos vyras - ligotas žmogus, daugiausiai laiko jis praleidžia Šiaulių gydyklose, tad E. Žiburienė sodyboje ūkininkaudavo viena. Z. Šoblinskas nepastebėjo, jog maždaug penktą ryto žingsniuojantį pas E. Žiburienę jį pastebėjo netoli gyvenančių Jonaičių dukra. Pažinusi Z. Šoblinsko siluetą pieno ėjusi mergaitė spėjo pasislėpti už krūmelių. Zenonas vaiko nepamatė ir pasuko į Elenos vienkiemį. Zenonas ne kartą buvo parsisamdęs pas šią ūkininkę, gerai žinojo, jog mūrinį namą baigianti pasistatyti energinga moteriškė namie turi seifą, kuriame laiko pinigus. E. Žiburienė Z. Šoblinskui keletą kartų guodėsi irgi drebanti dėl siaučiančio maniako, net papasakojo savigynai įsigijusi medžioklinį šautuvą bei revolverį.
Yra pagrindo manyti, jog gruodžio 2-osios rytą Elena pažino atėjusį Z. Šoblinską ir, netraukdama iš kišenės revolverio, atrakino duris. Banditas moterį užmušė atsineštu laužtuvu, po to susirado seifo raktą. Iš seifo pagrobė 100 JAV dolerių bei 100 litų, o iš nebegyvos E. Žiburienės kišenės - revolverį.
Po šio žygio Zenonas kaip visada girtavo, vaišino bičiulį, trankėsi su taksi. Aplink Petrašiūnus kalbama, jog Z. Šoblinskas su taksi važiavo nužudyti kažkokio jam neįtikusio žmogaus, tačiau nerado namie.
Nežinia, kiek dar žmonių būtų nužudęs apsiginklavęs Z. Šoblinskas, tačiau netrukus jį sulaikė policija. Iš pradžių kraugerys prisipažino padaręs visus čia aprašytus nusikaltimus, vėliau, išsigandęs aukščiausiosios bausmės, tris žmogžudystes ėmė neigti, pripažino tik paskutiniąją. Skaitant nuosprendį teismo narve uždarytas išgama retkarčiais ironiškai šypsojosi. Išgirdęs, jog nuteisiamas kalėti iki gyvos galvos, Z. Šoblinskas net nevirptelėjo.
Autoriaus nuotr.
Senukų žudikas nuosprendį išklausė abejingai, žvelgdamas į tolį piktu buku žvilgsniu.
(soblinsk. jpg)
