Pasisekė tik su "Akistata"!
- Nors kartą pasisekė! - pravėręs buto duris ir prieš akis išvydęs laimėtąjį prizą atvežusią "Akistatos" žurnalistę, apsidžiaugė Klaipėdos miesto gyventojas Manuilas Cibulkinas (76 m.). - Bandžiau laimę ir "Valstiečio laikraščio", ir "Vakarų ekspreso" skelbtose loterijose, tačiau ten nieko nepešiau... O va "Akistatos" akcijoje laimėjau! Valiooooo!
Paprašytas gerai pagalvoti ir "Akistatos" leidėjams pareikšti pasiūlymų bei pageidavimų, o gal ir ištarti kokį kritikos žodį, ponas Manuilas akimirksniu išpoškino:
- "Tai kad man jūsų laikraštyje absoliučiai viskas patinka - kaip galima kritikuoti!? Kai prisėdu - skaitau nuo pradžios iki galo, neatsitraukiu... Taip - nuo pirmųjų "Akistatos" numerių... Nepraleidžiu nė vieno... Va "Valstiečiui" tai galėčiau pasakyti - labai suprastėjęs...
Vienas gyvenantis ponas Manuilas (anot jo paties, tai tikras senoviškas rusiškas vardas) nuobodžiauti neturi kada - kai perskaito "Akistatą" ir kitus prenumeruojamus leidinius, žiūri televizorių, gaminasi valgyti, tvarkosi... Nors pensija ne kaži kokia, vyriškis neverkšlena ir gyvenimu nesiskundžia.
- Neprageriu, tai užtenka viskam, - šypsosi ponas Manuilas.
- O ką, anksčiau pinigėlių trūkdavo, taip sakant, dažnai draugams ir pažįstamiems linkėdavote sveikatos?
- Visko buvo, žinoma... O, kiek per gyvenimą iškliukinau! Į šitą kambarį netilptų! (mostelėjęs ranka erdvaus - didesniojo - kambario pusėn, smagiai nusijuokia Manuilas). Buvau pusėtinas stalius, tai ne tik aš kitus, bet ir mane privaišindavo...
Ponui Manuilui pasisekė - jis "Akistatą" buvo užsiprenumeravęs vieneriems metams, ir visa ši suma laikraščio skaitytojui buvo sugrąžinta. Tačiau užuot ta proga nužingsniavęs į parduotuvę šampano, Manuilas tvirtai patikino neišleisiąs nė lito - pasiliksiąs tolesnei "Akistatos" prenumeratai...
