Petras IVANAUSKAS Prieš kurį laiką Valstybės saugumo departamentas išplatino pareiškimą, kuriame rašoma, kad tirdami rezonansines stambių kontrabandininkų bylas saugumiečiai pradėjo fiksuoti didelį šių aktyvumą. "Bandydami įvairius gynybos metodus, kontrabandininkai imasi skelbti klaidinančią informaciją, meta absurdiškus kaltinimus bylas inicijavusiems VSD pareigūnams ir nusikaltėlių sekimo sankcionavusiems teisėjams. Tokiais šmeižikiškais išpuoliais stengiamasi nukreipti visuomenės dėmesį nuo tikrųjų nusikalstamos veiklos organizatorių ir kiek įmanoma komplikuoti bylų tyrimą.
Šiuo metu žiniasklaidoje pasirodė klaidinančios paralelės tarp dabar tiriamų ir ankstesnių kontrabandinių bylų. Viena iš tokių minima savo laiku garsi Sudargo kontrabandos byla, apie kurią teikiama netiksli informacija. VSD primena, kad Sudargo kontrabandininkų byla tiriama rezultatyviai - trylika muitinės pareigūnų, dalyvavusių nusikalstamoje veikloje, laukia Kauno apygardos teismo nuosprendžio, o pirmieji Sudargo bylos epizodai teismui perduoti dar 2000 metų rugpjūčio 25 dieną, - rašoma VSD pareiškime.
Dėl ko supyko saugumiečiai? Iš tikrųjų ne visi, o VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Arvydas Pocius, kuris, kaip buvo rašoma "Veide", užvilkino Sudargo kontrabandos bylą, bet aktyviai griebėsi V. Karaliaus ir teisėjų kontrabandos bei korupcijos išaiškinimo. Iš tikrųjų pykti nėra ko, nes ta taip nuskambėjusi byla yra beveik ant žlugimo slenksčio. Dar 1997 metais Lietuvą apskriejo labai sensacinga žinia iš Marijampolės: saugumiečiai kartu su Marijampolės prokuratūra, kuriai tada vadovavo A. Pocius, nustatė, kad 1994 - 1996 metais Sudargo posto muitininkai masiškai klastojo dokumentus, neva vilkikai su prekėmis iš Vakarų išvyko į Rusiją. Iš tikrųjų prekės, nesumokėjus muitų ir mokesčių, likdavo Lietuvoje. Buvo nustatyta, kad fiktyvų sienos kirtimą muitininkai įformino 2 700 kartų. Iškėlus baudžiamąją bylą įtarus piktnaudžiavimu tarnyba ir bendrininkavimu kontrabanda dideliu mastu kaltinimai buvo pateikti visam pulkui muitinės inspektorių ir pamainos viršininkų. Atrodė, kad byla tuoj pasieks teismą ir kaltininkai bus nubausti, nes pats tuometinis premjeras Gediminas Vagnorius šios bylos iškėlimą įvertino kaip žygdarbį. Premjero potvarkiu dešimčių tūkstančių litų premija buvo paskirta bylą tyrusiems pareigūnams, tarp jų ir A. Pociui.
Deja, tyrimas įstrigo. Tas pats A. Pocius 73 epizodus išskyrė į atskirą baudžiamąją bylą ir tik 2000-ųjų viduryje perdavė ją Kauno apygardos teismui. Perdavė tik savo tiesioginių viršininkų spaudžiamas. Dabar trylika muitininkų ir kontrabandininkų jau treji metai laukia teismo nuosprendžio, dar trylikai pareikšti įtarimai. O tuoj švęsime nusikaltimo padarymo dešimtmetį. Taigi premijos jau galbūt ir išleistos, o teisingumas, deja, netriumfuoja. Apskritai muitininkus nuteisti ir net atleisti iš darbo yra labai nelengva. Per šimtą buvo nušalinta nuo darbo, tačiau nemaža dalis grįžo, o biudžetas dėl to neteko kelių šimtų tūkstančių litų.
