UEFA Čempionų lygoje susidarė keista situacija. Viena vertus, pusfinalį pasiekė trys italų komandos ir gali susidaryti įspūdis, kad turnyras vyksta kaip vidaus čempionatas. Antra vertus, visi italų klubai pasiekė pergales (ar pralaimėjimus reikiamu skirtumu) po itin sunkios kovos. Aiškūs favoritai tolesnėse varžybose ne jie, o Madrido “Real”.
Pirmieji ispanams iššūkį mes Turino “Juventus” futbolininkai. Antradienį jiems labai pasisekė rungtynėse su “Barcelona” (2:1). Šios komandos prieš dvi savaites pademonstravo kaip reta negražų žaidimą rungtyniaudamos, kurie iš aikštėje esančių yra didesni nevykėliai. Po šios savaitės rungtynių galima drąsiai teigti, kad negarbingas titulas priklauso katalonams. Jie žaidė geriau, bet “Juventus” bent jau pademonstravo kovingumą ir sugebėjimą susikoncentruoti, o to “Barsai” nuolat trūksta. Italų gretose visą žaidimą diktavo du legionieriai P. Nedvedas ir E. Davidsas. Kai pastarasis pagrindinio laiko pabaigoje gavo raudoną kortelę, atrodė, jog viskas aišku. Tačiau elementarios “Juventus” kontratakos užteko nokautuoti šeimininkus. “Barcelona” dėl Gabri diskvalifikavimo rungtynes pradėjo su keturiais gynėjais, o tai pasitaiko retai, bet paaiškėjo, kad svarbiausia yra kokybė, o ne kiekybė. Retai žaidžiantis švedas P. Anderssonas daugiau padėjo svečiams nei saviems.
Laimės vaikais galima pavadinti ir “Inter” futbolininkus. “Valencia” namie 27 kartus smūgiavo į italų vartus, 13 smūgių buvo taiklūs. Ir tik stebuklus demonstravęs vartininkas F. Toldo sutrukdė ispanams pasiekti pusfinalį. Pergalės 2:1 “Valencia” neužteko.
Labai norėjau, kad kitame etape “Inter” varžovais būtų Amsterdamo “Ajax”. Smagu, kai į grandų tarpusavio santykių aiškinimąsi įsiterpia klubas su kuklesniu biudžetu. Juo labiau kad “Ajax” visada buvo įdomi komanda ir davė pasauliui daugybę puikių futbolininkų, o ne paprasčiausiai juos pirko už dešimtis milijonų dolerių. Olandai buvo per plauką nuo pergalės (teisingiau, pergalingų lygiųjų). Įvartis per pridėtą laiką leido “FC Milan” laimėti 3:2. F. Indzagi ir A. Ševčenka dar kartą įrodė, jog potencialiai yra viena stipriausių puolėjų porų, įmušdami po vieną įvartį. Faktiškai F. Indzagi įmušė ir lemiamą, tik J. D. Tomassonas sugebėjo jį “pavogti”, paspirdamas jau į vartus riedantį kamuolį. Būtent puolėjai atrodo didžiausias “FC Milan” pranašumas prieš kraštiečius, nes C. Vieri šis turnyras dėl traumos baigėsi. Ką gi, neturime pusfinalyje “Ajax”, turėsime bent Milano derbį.
“Real”, be abejo, yra stipriausia pasaulio komanda šiuo metu. Ji tai dar kartą įrodė Mančesteryje, nors šeimininkai laimėjo 4:3. Intriga rungtynėse nebuvo didelė, nes po antro ispanų įvarčio poros nugalėtojas jau buvo aiškus. Karališkajam klubui netgi nebūtina, kad visos žvaigždės demonstruotų gerą formą. Šį kartą nebuvo Raulio, prasčiau atrodė L. Figo ir Z. Zidane’as, tačiau užteko Madride šešėlyje lindėjusio Ronaldo. Trys brazilo įvarčiai atrodė pelnyti labai lengvai, o tai parodo “Real” potencialą atakoje.
Kita vertus, rungtynės parodė ir svarbiausią ispanų bėdą. Kartais jų gynėjai sugeba stebėtinai lengvai sukurti problemas. Gal iš dalies kaltas atsipalaidavimas, bet “Manchester United” futbolininkams prieiti prie “Real” baudos aikštelės buvo labai lengva ir progų jie turėjo daug. Ką jau kalbėti apie I. Helgueros įvartį į savus vartus. Tiek jis, tiek F. Hierro nebuvo patikimi. Koją anglams kaip visada pakišo kūrybingumo aikštės viduryje trūkumas. C. S. Veronas po traumos žaidė klaikiai, o daugiau žaidėjų, galinčių valdyti puolimą, Mančesteryje atrodo nėra. Nugalėti “Real” bus labai sunku, bet jie gali prisidaryti sau problemų patys. Nors praeitų metų istorija rodo, kad šis žvaigždžių ansamblis eidamas link titulo kaskart žaidžia vis geriau.
O labiausiai antruose ketvirtfinalio mačuose nudžiugino didelis rezultatyvumas. 18 įvarčių per 4 rungtynes. Kaip ir pernai, net svarbiausiose sezono rungtynėse komandos negalvoja tik apie gynybą. Smagu žiūrėti futbolą, kai įvarčius muša netgi italai!
