Europoje yra komandų, žaidžiančių gražiau už “Porto”. Vienos iš jų turi daugiau žvaigždžių, kitos propaguoja elegantiškesnį futbolą. Vis tik vakar paaiškėjo, jog nei viena ekipa nėra tokia tvirta ir patikima kaip “Porto”. F. Mourihno įrodė, kad joks kitas treneris nesugeba geriau paruošti komandos rungtynėms. Portugalai laimėjo prieš “Monaco” 3:0 ir gavo UEFA Čempionų lygos taurę.
Prieš finalines rungtynes dalis lietuvių futbolo gerbėjų tikrai nežinojo už ką sirgti. Iš vienos pusės, “Porto” turi E. Jankauską. Iš kitos, “Monaco” atkrintamosiose varžybose pademonstravo tokį gražų futbolą, eliminuodami “Real” ir “Chelsea”, jog susilaukė daugybės simpatijų. Buvo aišku, jog laukia stilių dvikova. Kietas ir patikimas “Porto” žaidimas prieš “Monaco” greitį ir techniką. Portugalai geriau pasinaudojo savo ginklais ir nugalėjo tikrai pelnytai.
Tiesa, dalį kaltės dėl tokio rezultato galima suversti aplinkybėms. Rungtynių pradžioje “Monaco” atrodė geriau ir tai visų pirma L. Giuly nuopelnas. Jo trauma 22 min. tikrai buvo didelis smūgis prancūzams. Nors “Monaco” ir po jos turėjo teritorinę persvarą, matėsi, kad tai pastangos, kurios vargu ar atneš rezultatus. Galima pagirti portugalus už tai, kad puikiai neutralizavo kitus prancūzų lyderius. F. Morientesas lindėjo šešėlyje, o J. Rothenas, nors ir stengėsi, nepadarė nieko gero.
“Porto” – nepalanki komanda prancūzams. Jie šiemet jau nugalėjo ir Marselio, ir Liono ekipas. Dabar atėjo “Monaco” eilė. Tradicinė jų taktika, kai žaidimas grindžiamas greitomis atakomis flangais, šį kartą visiškai nepasiteisino. Skirtingai nuo “Real” ar “Chelsea”, “Porto” yra daugiau gynybinė komanda, taigi prancūzai apie kontratakas galėjo tik pasvajoti. Be to, turėdami aikštės viduryje Costihna ir Deco, portugalai beveik visada sugeba primesti varžovams sau palankų pozicinį žaidimą. “Monaco” dar bandė panaudoti ilgus perdavimus kroatui D. Prso, bet geležinė “Porto” gynyba ir su tuo susitvarkė lengvai.
Pirmasis “Porto” įvartis 39 min. buvo netikėtas, tačiau toliau jie žaidė puikiai. Antrame kėlinyje “Monaco” taip ir nesugebėjo perimti iniciatyvos. Labai didelį vaidmenį suvaidino keitimai. Prancūzų dešinysis flangas susilpnėjo, E. Cisse pakeitus į puolėją S. Nonda. Ten ir pradėjo siautėti aikštėje pasirodęs rusų saugas D. Aleiničevas. Jis padėjo 71 min. įmušti Deco, o po keturių minučių pasižymėjo ir pats. Jau po antrojo įvarčio buvo aišku, kad darbas atliktas ir taurė “Porto” rankose.
Kaip bebūtų, šiais metais Europos futbole sulaukėme gaivių vėjų. Prieš finalą buvo labai akcentuojama, jog tiek “Porto”, tiek “Monaco” stiprūs ne žvaigždžių gausa, o komandiniu žaidimu. Jie įrodė, kad galima tapti geriausiais, nešvaistant milijonų į kairę ir į dešinę. O ką įrodė “Real” su savo naujuoju reklaminiu berniuku D. Beckhamu? Arba “Chelsea” su R. Abramovičiaus milijonais? Neveltui daugelis sirgalių skaniai nusijuokė, sužinoję, kad “Real” Ispanijoje liko be medalių. Tikėsimės, kad šio sezono pamokas Europos klubai prisimins ilgai ir daugiau dėmesio skirs žaidimui, o ne žvaigždžių gaudymui.
Gaila “Monaco”. Tai komanda, kurios jau kaip ir nėra. D. Prso važiuos į Glazgo “Rangers”. F. Morientesas priklauso “Real”. Tikriausiai neįvyks stebuklas ir klubas neišlaikys L. Giuly bei J. Rotheno. Šiuo atžvilgiu “Porto” situacija daug geresnė. Kalbama, kad komandos stuburas Costihna norėtų išbandyti laimę Italijos Serie A, bet portugalai vis tik gali mėginti išlaikyti ekipos pagrindą ir apginti titulą kitais metais.Šiemet taip jau išėjo, kad su visais pagrindiniais finalo dalyviais sirgaliai atsisveikina labai neilgam. Po poros savaičių pamatysime juos Portugalijoje, Europos čempionate. Tikėsimės, jog jis bus ne mažiau įdomus už UEFA Čempionų lygos sezoną.
