Iš tikrųjų šį skaičių reikėtų padidinti iki dešimties ar dvylikos, tačiau tuomet pretendentėmis prisieitų vadinti beveik visas 2004 m. Europos futbolo čempionato komandas. Senajame kontinente futbolą gerai žaidžia daug kas. Kuo toliau, tuo sunkiau nuspėti būsimus nugalėtojus, favoritus nuo pjedestalo nustumia ekipos, į kurias nežiūrima rimtai. Ir vis dėlto pamėginkime paprognozuoti.
Pradėkime nuo A grupės, kurioje kaip tik žais šeimininkai portugalai. Jie kartu su ispanais laikomi neabejotinais grupės favoritais. Ir ne be reikalo. Portugalai seniai laukė tokios progos. Nuolat akcentuojama, kad tai paskutinis šansas ką nors laimėti pagrindiniams ekipos žaidėjams. Be to, vargu ar greitai palyginti mažai ir, palyginti su kitomis Vakarų Europos valstybėmis, ekonomiškai silpnai valstybei pasitaikys proga organizuoti tokį renginį. Taigi laukiama iš šeimininkų daug.
Stipraus potencialo irgi esama. Nors žvaigždės sensta, jos vis dar labai pavojingos. Juolab kad prie jų prisijungė šeši stipriausio Europos klubo “Porto” futbolininkai. Atrodytų, iš žvaigždžių meistriškumo ir “Porto” patikimumo galima sulipdyti puikų derinį. Vis dėlto kol kas treneris L. F. Scolaris jo nesulipdo. Dauguma “Porto” atstovų draugiškas rungtynes pradeda ant suoliuko. Šiais metais, besirengdama čempionatui, Portugalija neiškovojo pergalės nė prieš vieną stiprią komandą. Savimeilė paglostyta tik per pastarąsias dvi savaites, nugalėjus silpnas Liuksemburgo (3:0) ir Lietuvos (4:1) ekipas. Netgi mūsų rinktinė parodė, kad portugalų gynyboje yra gan didelės skylės. Taigi šeimininkams gresia eilinis nusivylimas.
Ispanai visada stiprūs, bet paprastai nelaimi. Tiesa, buvo pergalingas “Euro’64”, bet po to jie vis labiau užsitarnauja nesėkmingos komandos vardą. Štai ir dabar rinktinė tikrai stipri. Jos stuburu galima vadinti šalies čempionus iš “Valencia”. Yra ir žvaigždės - F. Morientesas ir Raulis. Tiesa, pastarasis šį sezoną sublizga retai. Potencialiai ispanai gali net laimėti turnyrą, bet ekipos istorija verčia tuo abejoti. Rusijai ir Graikijai, matyt, teks kovoti tik dėl nieko neduodančios trečios vietos. Tuo labiau kad mažai patikimų gynėjų turinti Rusija prieš turnyrą neteko dviejų pagrindinių - V. Onopkos ir S. Ignaševičiaus.
B grupė įdomi tuo, kad čia žaidžia pagrindiniai čempionato favoritai prancūzai. Komanda, kuri turi viską, ko reikia. Atrankos turnyre jie laimėjo visas aštuonias rungtynes, praleido tik du įvarčius. Prancūzijos rinktinė turi tokias žvaigždes kaip Z. Zidane’as, T. Henry, D. Trezeguet, R. Piresas, P. Vieira. Atsarginių suolelis - vienas ilgiausių. Žinoma, yra ir problemėlių. F. Barthezas ne itin patikimas vartininkas. Sezono pabaigoje prastai žaidė Z. Zidane’as, nuo kurio priklauso visa komanda. Dabar reikalai lyg ir susitvarkė. Būtent Z. Zidane’as pelnė įvartį 1:0 laimėtose rungtynėse prieš Ukrainą. Kol kas prancūzai - favoritai Nr. 1.
Konkurenciją jiems bandys sudaryti anglai. Dar viena komanda, kuriai nuolat nesiseka. Šį kartą anglams sunku prognozuoti medalius. Nerimą kelia vartininko pozicija, kur žaidžia mažai žinomas D. Jamesas. Mažas gynėjų pasirinkimas. Puolime niekaip nerandamas geras porininkas M. Owenui. Pastarasis dažnai turi problemų su sveikata. Draugiškose rungtynėse anglai laimėjo tik birželio 5 d. prieš islandus 6:1. Dėl antros vietos su anglais gali kovoti kroatai, kurie jau pergyveno blogiausius kartų kaitos laikus. Šveicarams turbūt teks autsaiderių vaidmuo.
C grupės sudėtį galima pavadinti lygiausia. Nors ir čia yra savi favoritai. Italija - visada kietas riešutėlis ir jei reiktų įvardyti realiausius kandidatus sustabdyti prancūzus, pasirinkčiau būtent juos. Draugiškose rungtynėse italai nepatyrė nė vieno pralaimėjimo. Komanda turi puikų atakuojančių žaidėjų pasirinkimą, nors čempionate ir nedalyvaus F. Indzagis. Net A. Del Piero neranda vietos pagrindinėje sudėtyje. Tiesa, problemų atsirado tradiciškai stipriausioje gynybos linijoje. P. Maldinis nesutiko grįžti į rinktinę, o kitas gynybos stulpas F. Cannavaro jau ne toks tvirtas kaip anksčiau.
Antros vietos laimėtoją gali nulemti skandinavų kova. Švedai turėjo problemų atakuojant, kai rinktinę paliko H. Larssonas. Dabar puolimo lyderis grįžo ir danai birželio 5 d. 3:1 nugalėjo lenkus. H. Larssonas, be abejo, irgi įmušė. Taigi švedai vėl grėsmingi. Danai turi stiprią saugų liniją ir gali bet ką palaužti, propaguodami savo jėgos stilių. Ne toks grėsmingas turėtų būti jų lyderis J. D. Tomassonas, praleidęs daug laiko ant “Milan” suoliuko. Juos turėtų jaudinti ir prastas pasirodymas draugiškose rungtynėse. Gegužės 30 d. sužaista lygiosiomis su estais, o birželio 5 d. pralaimėta kroatams. C grupė bene vienintelė, kur ketvirta ekipa taip pat gali realiai pretenduoti į antrą etapą. Bulgarai neturi ryškių žvaigždžių, bet pakovoti bent su skandinavais jie gali.
D grupės sudėtis bene įdomiausia. Olandai iš dalies gali būti vadinami jos favoritais, nes pagal žvaigždžių skaičių jie nusileidžia nebent prancūzams ir turi bene stipriausią puolėjų liniją su R. Makaay, R. Van Nistelrooijumi ir P. Kluivertu. Tiesa, per porą pastarųjų savaičių jie spėjo pralaimėti belgams ir airiams. Pagrindiniai jų konkurentai - čekai, aplenkę olandus atrankos varžybose. Slavų ekipoje išsiskiria saugai su P. Nedvedu priešakyje. Kitos grandys taip pat stiprios.
Trečia grupės komanda - didžiausias turnyro klaustukas. Tai tituluočiausia Europos ekipa Vokietija. Problemų joje daugybė. Senieji rinktinės ramsčiai žaidžia vis prasčiau, lyderis M. Ballackas praleido prastą sezoną, kaip ir M. Klose. Gausiai komandą papildęs jaunimas ką nors reikšminga nuveiks turbūt tik ateityje. Balandžio 28 d. jie net 1:5 pralaimėjo Rumunijai, o birželio 6d. 0:2 - Vengrijai. Ir vis dėlto niekas nenurašo vokiečių. Kad ir kaip silpnai jie atrodytų iki turnyro, per lemiamas rungtynes varžovai dažniausiai būna nemaloniai nustebinti. Abejonių nekelia tik paskutinė vieta. Didžiausia brolių latvių svajonė turėtų būti bent vienas iškovotas taškas.
Galima sakyti, kad daug komandų yra lygios. Gal tik prancūzai lygesni už kitus. Dar šešių ekipų (Portugalijos, Ispanijos, Anglijos, Italijos, Olandijos ir Čekijos) apetitą patenkintų tik kova dėl medalių. Vokiečiai daugiau kritikuoja savo rinktinę ir vaizduoja pesimistus, tačiau jie iš tų, kurie gilią šaknį knisa. Sudrumsti ramybę gali švedai, danai ir kroatai. Nusimato puikus renginys. Belieka futbolo gerbėjus su tuo ir pasveikinti.
