Jau aišku, kad UEFA čempionų taurės varžybose turėsime naujus nugalėtojus. Pernykščiai čempionai Madrido “Real” paliko turnyrą. Per porą savaičių ši komanda pademonstravo ir tai, už ką ją galima mylėti, ir tai, už ką galima nekęsti. Ji rodė puikų atakuojantį futbolą, tačiau vakar (05.14) buvo tik beviltiškai lakstantys milijonieriai ir “Juventus” pelnytai nugalėjo 3:1.
Kai “Real” susigadino savo reikalus Ispanijos čempionate, maniau, kad tai tik prioritetų paskirstymas, kad karališkajam klubui tiesiog šiuo metu svarbesnė Čempionų lyga, tačiau krizės, pasirodo, esama rimtos. Iš dalies nesėkmė paaiškinama problemomis atakoje. Rungtynes su italais “Real” pradėjo praktiškai be puolimo linijos. Ronaldo sėdėjo ant suolo, Guti žaidė aikštės viduryje, Raulis dar mažai primena save po apendicito operacijos. Todėl priekyje dažnai atsidurdavo Z. Zidane’as, o tai savo ruožtu silpnino saugų grandį. Apskritai be savo “pilkojo kardinolo” C. Makelele “Real” dispečeris buvo tarsi atkirstas nuo komandos, nors rungtynių pabaigoje įmušė įvartį. Apie ispanų gynybą jau seniai susidariau skeptišką nuomonę. Vakar ji dar kartą pasitvirtino.
“Juventus” jau seniai nežaidė taip, kaip vakar. Nugalėtojų mentalitetą ši komanda neabejotinai turi ir svarbiais momentais pradeda žaisti geriau. Tai ne pirmą kartą parodė Italijos čempionatas. Vakar jie žaidė beveik idealiai, ypač A. Del Piero. Jo, P. Nedvedo ir D. Trezegue trijulė puikiai bendradarbiavo, kartais dviem kamuolio lietimais palikdami “Real” gynėjus už nugaros. E. Davidsas ne tik atliko daug juodo darbo, bet ir pademonstravo, kad moka valdyti kamuolį. Tenka pagirti “Juventus” ir už tai, kad po pirmojo įvarčio toliau pavojingai atakavo.
Italams koją iš dalies pakišo tradicinė jų problema. “Juventus” futbolininkai dažnai prisidirba, žaisdami nepagrįstai grubiai. Jų lyderis šioje srityje E. Davidsas vakar buvo labai korektiškas, tačiau lyderis visose kitose srityse P. Nedvedas pasielgė vaikiškai, gaudamas rungtynių pabaigoje geltoną kortelę ir likdamas už finalo borto. Be to, P. Montero tikrai turėjo gauti raudoną kortelę, kai nuvertė baudos aikštelėje Ronaldo (pasirodžiusį antrame kėlinyje). Teisėjas pasigailėjo. Problemas “Juventus” galėjo sukelti ir atsipalaidavimas. Porą kartų, per anksti patikėję sėkme, jie atsainiai atiduodavo teritorinę persvarą ispanams. Net su silpnai atrodančiu “Real” taip juokauti negalima.
Kitame pusfinalyje po nulinių Milano klubų lygiųjų ir nedviprasmiško trenerių pasitenkinimo šiuo rezultatu galėjome laukti tokių pat nuobodžių antrųjų rungtynių, besaikio dėmesio gynybai ir vienuolikos metrų baudinių serijos. Iš tiesų atakuojančio futbolo vėl nematėme, tačiau derbis šį kartą žiūrėjosi smagiau. Už tai visų pirma reikia dėkoti “FC Milan”, kuris nusprendė nesėdėti aklinai užsidaręs prie savo vartų ir pabandė atakuoti. Per pridėtą pirmojo kėlinio laiką A. Ševčenkos pelnytas įvartis nubaudė “Inter”, jau kelintose rungtynėse iš eilės futbole bandžiusį palikti tik vieną jo elementą - kovą.
Jau pirmosiose rungtynėse “FC Milan” saugų grandis pasižymėjo brandesniu žaidimu nei jų kolegos ir priešininkai. Tik galutinis tikslus perdavimas puolėjams nepavykdavo. Antradienį (05.13) vietoj C. Brocchi atraminio saugo pozicijoje žaidė A. Pirlo, daugiau kuriantis nei griaunantis futbolininkas. Tai teigiamai atsiliepė žaidimo kokybei ir rungtynių pradžioje “FC Milan” vėl užvaldė aikštės vidurį. “Inter” saugai pasižymėjo kovingumu, tačiau stengdavosi kuo greičiau atsikratyti kamuolio, perduodami jį link H. Crespo. Šis po traumos jau nebėra toks pavojingas kaip anksčiau ir rimtai vartams grasinti nesugebėjo. Nebent turkas Emre išsiskyrė savo technika ir drąsiai imdavosi iniciatyvos.
F. Indzagi vėl liko šešėlyje ir pasižymėjo tik geltona kortele, o štai jo atakos partneris A. Ševčenka demonstravo ne vien pastangas, bet ir meistriškumą. Kaip įprasta, jis dažnai pats išbėgdavo toliau nuo vartų pasiimti kamuolio ir nuolatos laikė įtampoje “Inter” gynybą. Nors C. Seedorffo perdavimas lemiamoje atakoje buvo puikus, prireikė ir didelio ukrainiečio meistriškumo, norint apžaisti kibųjį I. Cordobą bei permesti kamuolį per kaip visada ryžtingai žaidusį F. Toldo.
Antrame kėlinyje “FC Milan” aktyviai atakuoti jau nebuvo reikalo, o “Inter” tai daryti nelabai sugebėjo. Turbūt atprato per ilgą laiką. Žinoma, kovingumo jiems nestigo, tačiau fantazijos stoka krito į akis. Išsiskyrė tik minėtas Emre ir nuo atsarginių suolelio pakilę futbolininkai. Vienas tokių, 18 metų nigerietis O. Martinsas 84 min. įmušė įvartį. Ką gi, atrodo, bent jau matome naujos žvaigždės kilimą. Milano derbio baigtis logiška. Gerai, kad “Inter”, negailestingai pašalinę iš savo žaidimo tokius elementus kaip improvizacija, buvo nubausti. Tikėsimės, kad finale pamatysime tikrą futbolą, o ne regbį. Nors finalas bus itališkas.
