Prasidėję Europos čempionato ketvirtfinaliai, kaip ir reikėjo laukti, smarkiai skiriasi nuo grupinių varžybų. Komandos pasidarė atsargesnės, dauguma iš jų skiria daugiau jėgų savo baudos aikštelės gynybai. Suprantama, kiekvieno įvarčio kaina dabar didesnė. Per visus ketvirtfinalių mačus jų įmušta tik 8 (iš jų du per pratęsimą). Tai labai skiriasi nuo ankstesnių skaičių. Juk per trečiąjį turą pelnyti net 27 įvarčiai.
Vienintelė komanda, pasižymėjusi ryžtingais puolamaisiais veiksmais – Portugalija. Šeimininkų ekipa buvo priversta tai daryti, o ir sąlygas turėjo tinkamas. Jas tokiomis padarė W. Rooney trauma. Netekdami puolėjo, anglai prarado ne šiaip gerą futbolininką ir lyderį. Portugalai, kurie tikrai būtų turėję skirti didesnį dėmesį gynybai, jei aikštėje siautėtų jaunasis talentas, jam nesant drąsiai metėsi į puolimą. Išleidę į aikštę visus turimus atakuojančius žaidėjus, portugalai anksčiau ar vėliau turėjo įmušti įvartį, nes paprastai valdžiusi centrą anglų saugų linija šį kartą neparodė nieko gero ir pasidavė šeimininkų spaudimui. Prie prasto D. Backhamo žaidimo jau įpratome, bet ketvirtadienį (06.24) blankiai atrodė ir P. Scholesas bei S. Gerardas.
Portugalai dar kartą parodė, kad kartu su olandais yra bene stipriausi individualiai. Jų žaidėjai lengvai apeina oponentus vienas prieš vieną. Antrajį portugalų įvartį lėmė būtent individualus Rui Costos meistriškumas. Ypač skylės anglų gynyboje buvo pastebimos dešiniajame G. Nevillo flange. Pastarasis – patikimas futbolininkas, tačiau nepamirškime, jog jam savo krašte tenka bendradarbiauti su gintis ne itin mėgstančiu antiherojumi D. Backhamu. Baudos aikštelėje kovota gerai, bet viena klaida taip ir neleido iškovoti pergalės. Jau ne pirmą įvartį anglai praleidžia dėl J. Terry neapsižiūrėjimo. Tai jis turėjo saugoti H. Postigą.
Dvi daugiausiai atakuojančios (nors ir ne pačios rezultatyviausios) komandos Portugalija ir Olandija susitiks pusfinalyje. Jos daug kuo panašios. Naudojama ta pati schema, kai aikštėje tik vienas tikras puolėjas. Už tai labai aktyviai žaidžia saugai, ypač kraštiniai. Tiesa, olandai rungtynėse su švedais buvo ilgam netekę pagrindinio savo ginklo. Skandinavai neleido, kad A. Robbeno ir A. Van Der Meydės perdavimai laisvai pasiektų R. Van Nistelrooijų. Be šio ginklo olandų puolimas pasirodė mažai pavojingas ir atsistatė tik rungtynių pabaigoje, kai R. Van Nistelrooijus pagaliau kelis kartus atsidengė.
Portugalai turi vieną didelį pranašumą. Po keleto futbolininkų pakeitimo L. F. Scolaris atrado žmones, užtikrinančius saugumą saviems vartams. Rungtynėse su anglais portugalai gynėsi gerai, nors dažniausiai ir mažomis pajėgomis. O štai olandų gynybą vis dar braška. Ji leido sukurti švedams du itin pavojingus momentus pačiu atsakingiausiu momentu – per pratęsimą. Gynybos centre J. Stamas iki šiol taip ir neturėjo stabilaus partnerio. Taigi pusfinalyje laukia įdomios rungtynės, o favoritais reikėtų laikyti portugalus.
Visai kitoks atvejis – Graikijos ir Čekijos pora. Čia sunku laukti atvirų rungtynių. Neabejotina, kad graikai vėl mėgins palaužti varžovus disciplinuotos gynybos ir gero saugų darbo dėka. Į priekį jie tikrai nebėgs visu būriu ir neleis to daryti čekams. Pastarieji turbūt ir nebandys. Šiame čempionate jie pavydėtinai įvairūs. Kai reikia lyginti rezultatą, gali prispausti varžovus, o kitais atvejais nevengia atiduoti teritorinę persvarą.
Ketvirtfinalyje danai, trūkstant puolime E. Sando, išleido į aikštę net tris vidurio saugus. Jie ilgai šeimininkavo centre, lyg ir valdė žaidimą, kurdavo įtampą prie čekų vartų. Ir kas iš to? Baudos aikštelėje čekai atidirbo beveik be priekaištų, o puolime užteko kelių atakų, kad rezultatas taptų 3:0 ir viskas būtų aišku. Atakuojant puikiai padirbėjo pagrindinė smogiamoji jėga -–du puolėjai ir krašto saugai. Du rezultatyvius perdavimus atidavė K. Poborskis, trečiajį – P. Nedvedas. Taigi visi čekų lyderiai geros formos. Jie neabejotini pusfinalio favoritai, nes pastaruoju metu demonstruoja žaidimą be silpnųjų pusių. Didžiausia graikų problema ta, kad čekai, kokie bebūtų stiprūs, į favoritų vaidmenį tikrai nėra taip įsijautę, kaip arogantiški prancūzai.
Pusfinaliuose susitiks labai skirtingos komandos. Vienos turi daugiau stipriųjų pusių, kitos mažiau, tačiau, kaip matėme, aikštėje visa tai dažniausiai netenka jokios reikšmės. Nes didžiausias netikėtumas turnyre būtų netikėtumų nebuvimas.
