Remigijus RAINYS
Pastaruoju metu kažkodėl eskaluojama tema, jog Rokiškyje gyventi nesaugu. Šis Rytų Lietuvos miestas kažkodėl bandomas prilyginti "Čikagai prie Nevėžio" ar bent jau Raseiniams. Akyliau politinius įvykius sekantis skaitytojas nesunkiai pastebėjo, kad saugaus gyvenimo mieste problema iškilo prezidento R. Pakso apsilankymo metu, nors liberaldemokratas miesto meras Egidijus Vilimas tikina, jog aukštajam svečiui kriminogeninę padėtį rajone apibūdino kaip vidutinę statistinę, tačiau sakė esąs susirūpinęs dėl padaugėjusių rezonansinių nusikaltimų ir klestinčių pilstukininkų. Plačiau su Jo Ekscelencija buvo kalbėtasi apie didžiulę spirito kontrabandos siuntą, pernai sulaikytą Rokiškio geležinkelio stotyje, ir su tuo susijusią paslaptingą geležinkelio stoties viršininko savižudybę. Prie vis dar nebaigtos tirti spirito bylos pridėjus ir neatskleistą spirito "išgaravimą" iš prokuratūros garažo, diktatūrą mafijai rinkiminės kampanijos metu skelbusiam šalies vadovui turėjo prieš akis iškilti labai nekoks vaizdelis, nors pastaruosius du įvykius skiria bene šešerių metų laikotarpis. Nepaisant to, į Rokiškį ketinama "išmesti" gausų desantą iš prezidento patarėjų būrio, kuriame bus ir teisėsaugos klausimus kuruojantis Visvaldas Račkauskas. Patarėjai ketina priiminėti gyventojus visais jiems rūpimais klausimais ir susidarę nuomonę apie padėtį Rokiškyje spręsti, kaip taisyti esamą padėtį. Tačiau ar padėtis tikrai tokia bloga, kad "atsidūrę banditų gniaužtuose" miesto gyventojai slapstytųsi savo namuose ir vengtų vakarais iškišti į gatvę bent nosies galiuką? Ar nebus ši plačiai reklamuojama akcija tik anksti pradėta vienos politinės partijos sudėtinė rinkimų į Seimą agitacijos dalis?
Statistika - prie valdžios stovinčiųjų sugulovė?
Pagal oficialius statistinius duomenis, skaičiuojant užregistruotų nusikaltimų skaičių ir jų išaiškinamumą 10 000 gyventojų, Rokiškio rajone padėtis geriausia visoje Panevėžio apskrityje. Pastaraisiais metais stebima aiški nusikalstamumo mažėjimo tendencija. Nors šiemet, nuo gegužės 1-osios pasikeitus Baudžiamajam kodeksui, keičiasi ir apskaitos metodika, taigi palyginimai su ankstesniaisiais metais tampa sąlyginai sunkesni, tačiau Rokiškio policijos vadovas Stasys Meliūnas mano, kad nusikaltimų išaiškinimas ir toliau gerės.
Rajono meras Egidijus Vilimas tikina, jog prieš referendumą besilankydamas visuose rajono kaimuose ir miesteliuose išgirdo, kad žmonės nusivylė nuolat transporto bei benzino stygiumi besiskundžiančia policija ir nebesikreipia smulkesnių nusikaltimų atvejais, nes yra įsitikinę, jog pareigūnai vis tiek neatvažiuos, todėl ne visi realūs įvykiai registruojami ir realus nusikalstamumo lygis gali skirtis nuo tikrojo. Meras lygino į ligoninę atvežtų sumuštų asmenų skaičių su policijos dėl to iškeltų baudžiamųjų bylų skaičiumi ir nustatė, kad byla keliama tik dėl kas trečio įvykio. Aišku, detektyvo mėgėjo tyrimas negali būti visiškai objektyvus, nes bylas atsisakoma kelti dėl daugelio teisinių niuansų, tačiau susimąstyti verta.
Kita problema, anot mero, - policijos darbo operatyvumas. Dar pavasarį E. Vilimas nusiuntė policijai pilstukininkų sąrašus, kurių rajone tikrai gausu. Vien Pandėlyje žinoma 16 pogrindinių svaigalų pardavimo taškų, Juodupyje - 13, panašiai ir kituose miesteliuose bei pačiame Rokiškyje, tačiau, pasak mero, policija delsia juos likviduoti. Komisaras S. Meliūnas nesutinka, jog dėl pilstukininkų išaiškinimo nieko nedaroma, nes vien Rokiškyje pastaruoju metu 11 žmonių už pilstuko laikymą ir pardavinėjimą bausti po 2-5 kartus, o kiti žinomi "taškai" stebimi, tačiau pilstukininkai labai atsargūs ir nutverti juos už rankos gana sunku. Tam reikia laiko ir policijos pajėgų, kurių Rokiškyje tikrai trūksta. Anot komisaro, net pats prezidentas R. Paksas pripažino, kad, pavyzdžiui, Obeliuose, kur nedarbas siekia 69 procentus, prekiauti pilstuku yra mažesnė blogybė nei norint išmaitinti šeimą brutaliai plėšikaujant ar vagiant.
Kontrabandinės bylos neliks neišaiškintos
Kontrabandai klestėti Rokiškio rajone nemažos įtakos turi ilgas (daugiau nei 87 kilometrų) sienos ruožas su Latvija. Kaimynines valstybes daug kur skiria tik siauras griovelis, kurį kontrabandininkai įveikia nesunkiai, bandomi sulaikyti įkalčiais atsikrato permesdami savo nešulius atgal į Latviją, į kurios teritoriją mūsų pareigūnams įžengti jau nevalia. Todėl kovojant su nusikaltėliais dažnai gelbsti dar nuo sovietmečio išsaugoti ryšiai su Latvijos kriminalistikos asais, kurie visuomet geranoriškai atskuba į pagalbą, padėdami išvengti visų biurokratinių formalumų. Neseniai rokiškėnai bendros operacijos metu latviams padėjo sulaikyti sieną perėjusį įtariamąjį žmogžudyste. Dar nebaigti tirti stambiosios spirito kontrabandos atvejai, nes iškeltos baudžiamosios bylos dar nenutrauktos ir vis papildomos naujais įkalčiais. Jei kaip įrodymus būtų galima pateikti operatyvinius duomenis, seniai būtų sulaikyti ir iš prokuratūros sandėlių saugomą kontrabandinį spiritą pavogę plėšikai. Mat žinomi beveik visi gaujos, ir anksčiau veikusios pagal panašius metodus (garažus plėšė sienas išversdama prie džipo prikabinusi lynus), nariai. Tačiau įrodymus prieš šią gaują tenka rinkti po kruopelytę.
Tebetiriama ir stambiausios spirito kontrabandos, sulaikytos pernai Rokiškio geležinkelio stotyje, byla. Pareigūnai aptiko, kad viename geležinkelio vagone po metalo kroviniu buvo išradingai užmaskuotos statinės su daugiau nei 18 000 litrų spirito. Tuoj po spirito sulaikymo miglotomis ir apkalbomis apaugusiomis aplinkybėmis išgėręs kažkokių chemikalų nusižudė geležinkelio stoties viršininkas Gintaras Bulovas. Neatmetama, jog G. Bulovo mirtis susijusi su kontrabandos sulaikymu, nes jam grėsė mažiausiai tarnybinė nuobauda už "savos teritorijos" nekontroliavimą, tačiau, operatyviniais duomenimis, surinkta žinių, jog velionis bendravo su nustatytais kontrabandininkais. Tiesa, kokio pobūdžio kontaktai tarp jų buvo, dabar nustatyti vargiai beįmanoma, tačiau policijos dosjė nuolat pasipildo naujomis įtariamųjų kontrabandininkų pavardėmis ir viliamasi neilgai trukus juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Kiek kainuoja prokuroro smegenys?
Kaip vienas iš saugumo stokos Rokiškio gatvėse pavyzdžių paprastų miestelėnų minimas vietos prokuratūros prokuroro Romualdo Kundroto užpuolimas. Rugpjūčio pradžioje vėlų vakarą prokuroras buvo sumuštas viename iš Taikos gatvės 21-ojo namo butų, kuriame po darbo jis išgėrinėjo su pažįstamais. Dėl ko kilo muštynės, pats teisininkas neaiškina, tačiau į ligoninę jis atgabentas sutrenktomis smegenimis, sumušta galva, sulaužyta nosimi bei šonkauliais ir įskeltu žandikauliu. Pagal patirtas traumas manyta, kad R. Kundrotas buvo daužomas kumščiais ir spardomas. Pats nukentėjėlis pateikė versiją, kad buvo prievarta nugirdytas, sumuštas ir paliktas kažkur mieste, o neradęs savo mobiliojo telefono pagalbos neišsikvietė ir pėsčiomis sugrįžo į tą patį butą. Tik kitos dienos vidurdienį iškviesta greitoji pagalba jį nuvežė į ligoninę. Rokiškio vyriausiosios prokurorės Irenos Mikutienės iniciatyva ikiteisminio tyrimo priežiūrą perėmusi Panevėžio apygardos prokuratūra, mat vienas iš sulaikytų įtariamųjų - artimas policijos komisariato pareigūnės giminaitis. Be to, R. Kondroto žmona Birutė dirba Rokiškio policijos komisariate. Paaiškėjo, kad pirmojo rango teisininką sužalojo ne kokie nors "bomžai", o padorūs piliečiai Darius Šinkūnas, Almantas Čiudas ir Rimgirdas Pažūsis. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nukentėjėlis susitaikė su įtariamaisiais, o D. Šinkūnas (31 m.) neseniai rastas pasikoręs Šileikių kaime, N. Ruželės klėtyje. Šeimininkas teigė, jog važiuodamas pro sodybą pamatė praviras klėties duris ir užsuko pasižiūrėti, ar ten nesidarbuoja koks vagis. Tik gerai įsižiūrėjęs vyriškis suprato, jog klėtyje - ne įsibrovėlis, o pakaruoklis. Nors savižudybė nebuvo siejama su prokuroro sumušimu, tačiau paaiškėjo, kad prokuroro atlaidumas D. Šinkūnui kainavo 4 000 litų. Būtent tiek savo sutrenktas smegenis ir kitas kūno vietas įkainojo prokuroras Romualdas Kundrotas, įvertindamas tai kaip atlygį už patirtą materialinę ir moralinę žalą. Baudžiamojo proceso kodeksas tokį susitaikymo būdą leidžia kiekvienam piliečiui, neišskiriant ir prokuroro. Tačiau teisininko elgesio moraline puse suabejojo net Rokiškio meras E. Vilimas. Dar rūsčiau prokurorą smerkia ne vienas rokiškėnas, o skausmo prislėgta velionio motina Anfisa Šinkūnienė suabejojo, ar prokuratūroje gali dirbti pareigūnas, už susitaikymą iš kaltinamojo paėmęs didelę pinigų sumą ir galbūt tuo pastarąjį pastūmėjęs į savižudybę.
Iki metų pabaigos neišaiškintų žmogžudysčių neliks?
Šiemet Rokiškio rajone įvykdytos net 8 žmogžudystės, iš kurių 6 išaiškintos. Policijos komisaras S. Meliūnas tikina, kad dauguma atvejų pareigūnai užkirsti kelio šioms nelaimėms prevencinėmis priemonėmis negalėjo. Kaipgi galima nuspėti, kad susitikę du iš įkalinimo įstaigos paleisti vyriškiai nelauktai prisimins neva "zonoje" patirtas kančias ir vienas iš jų įsmeigs peilį savo bendrui į krūtinę arba kad baltosios karštinės apimtas vyriškis nužudys niekuo dėtą moterį? 8 nužudymai per metus nėra rajonui rekordinis skaičius, nes bene tiek pat žmonių buvo nužudyta ir 1995 metais.
Artimiausiu metu bus paskelbta ir apie dar vienos rezonansą sukėlusios žmogžudystės išaiškinimą. Parodymus įvykio vietoje jau davė vos pilnametystės sulaukęs įtariamasis septyniolikamečio Bajorų gyventojo nužudymu. Sumuštas ir pasmaugtas vaikinas dar rugpjūčio mėnesį buvo surastas Bajorų gyvenvietėje, netoli policijos pareigūno tėvų namų. Roko Š. kūną suknežinta galva aptiko į ganyklą skubėjęs kaimietis. Buvo sulaikyti net keli asmenys, tačiau patikrinus alibius visi buvo išleisti. Ilgokai nepavyko neginčijamai nustatyti nužudytojo asmenybės, tačiau prisiminta, jog neseniai policijoje buvo paimti jo pirštų atspaudai. Kol nužudymu prisipažinusiam įtariamajam nepareikšti oficialūs įtarimai, teisėsaugininkai jo pavardės neskelbia. Pasak pareigūnų, šio nužudymo motyvas - tarp gerai vienas kitą pažinojusių jaunuolių kilęs tarpusavio konfliktas. Žmogžudystė tikrai nesiejama su vėlesniais įvykiais Rokiškyje, kurių metu buvo nužudytas vienas iš vietos nusikalstamo pasaulio lyderių R. Gudas.
Į Šiferį šovė samdomas žudikas
Rugsėjo viduryje šūviu į galvą buvo nužudytas Rokiškio organizuotų nusikaltėlių veteranu laikomas Rolandas Gudas (32 m.), pravarde Šiferis. Žudikas R. Gudo patykojo Vilties gatvės daugiabučio namo laiptinėje, kur Šiferis gyveno su sugyventine bei trijų mėnesių dukrele. Į kaktą iššovusiam žudikui pavyko nepastebėtam išeiti iš namo ir pasprukti kitame kieme jo laukusiu automobiliu. Pasak komisaro E. Meliūno, nusikaltimas buvo gerai paruoštas ir jį greičiausiai įvykdė profesionalus samdomas žudikas, galbūt su keliais pagalbininkais.
Tris kartus anksčiau teistas R. Gudas paskutinį kartą iš įkalinimo vietos grįžo tik praėjusių metų birželio mėnesį, po paskelbtos amnestijos sumažinus bausmę, tačiau gyvenimo būdo keisti nenorėjo ir
vėl ėmėsi burti jau ne kartą pareigūnų išblaškytą "Šiferinių" grupuotę. Atgauti nelaisvėje prarastą autoritetą R. Gudui buvo nelengva, nes senieji gaujos nariai dar atlikinėjo už kitus nusikaltimus jiems paskirtas bausmes ar jau buvo išvykę iš rajono. Todėl beveik neabejojama, kad Šiferio mirtis - tai nusikaltėlių tarpusavio santykių aiškinimasis. Pareigūnai turi žinių, kad maždaug savaitę iki lemtingojo šūvio tarp R. Gudo ir jo aplinkos žmonių vyko intensyvūs pasitarimai.
Pirmą kartą R. Gudas buvo sulaikytas dar 1991 metų pavasarį, kai jo gauja siautė Rokiškio ir Biržų rajonuose. Nusikalstamo susivienijimo požymius įgyjantys banditai grobdavo bei vogdavo brangią garso ir vaizdo aparatūrą, todėl teismas vadeivai skyrė net 6 metus nelaisvės. 1995 metais išėjęs laisvėn Šiferis ėmėsi organizuoti automobilių vagystes. Vyrukas pagarsėjo, kai 1996 metais Juodupės kultūros namuose vykstant šokiams į pastato vidų įvažiavo džipu. Jau prieš tai 60 parų atsėdėjęs pritaikius Prevencinio sulaikymo įstatymą R. Gudas ėmė slapstytis, tad nuteisti jį pavyko tik metų pabaigoje. Tačiau ketverių metų nelaisvės bausmę atbūti nuo skambučio iki skambučio R. Gudui neteko, nes jį vėl gelbėjo amnestija. Jau 1997 metų pavasarį jis džiaugėsi saulute. Skubėdamas pasireikšti Šiferis su sėbrais žiauriai sumušė ir apiplėšė anykštėnų verslininkų šeimą. Už tai Anykščių rajono apylinkės teismas jam "įsūdė" eilinį nuosprendį - šešerius metus kalėti. Rokiškio prokuratūra kaltinimus papildė dar dviem epizodais - dėl chuliganizmo bei automobilio vagystės, o vilniečiai dar pateikė ir epizodą dėl ginkluoto užpuolimo saugomoje automobilių aikštelėje. Drauge su bičiuliu Deividu Kavoliūnu, pravarde Meška, ir keliais vienos vilniškių nusikalstamos grupuotės nariais Šiferis užpuolė aikštelės sargą. Automatais ginkluoti užpuolikai sugebėjo nuginkluoti laiku atvykusius, tačiau negrabiai veikusius apsaugos policininkus ir dingti.
Iki žūties R. Gudas dirbo Lailūnų žemės ūkio bendrovėje direktoriaus pavaduotoju. Šios bendrovės pajus supirko ir ją valdo su Pasvalio "Pelėsių" grupuote susiję asmenys. Komisaras E. Meliūnas teigė, kad į šios žmogžudystės tyrimą įsijungė ne tik Panevėžio apygardos pareigūnai, bet ir Policijos departamento specialistai, todėl jau užtikti nusikaltimo vykdytojų pėdsakai ir byla neturėtų likti "tamsi".
Automobilių vagišiai neteko įrankių
Rokiškio policijos pareigūnams priekaištaujama dėl padažnėjusių automobilių vagysčių, tačiau kriminalistams pavyko išaiškinti kelias vietines ir dvi "gastrolierių" iš Panevėžio gaujas. Rajono meras savotišku nusikaltėlių iššūkiu ir įžūlumu laiko dviejų savivaldybės automobilių pagrobimą, nes paprastai valdžios ir teisėsaugininkų mašinos laikomos savotišku tabu. Po kelių sėkmingų operacijų policininkams pavyko sulaikyti vietinius automobilių vagis, kurie sulaikyti trumpesniam ar ilgesniam laikui bent jau už pasipriešinimą policijos pareigūnams, nes įrodyti pasikėsinimą pavogti automobilį labai sunku. Kas kita - užklydėliai iš Panevėžio, kurių kvalifikacija ir patirtis iš tiesų aukšta. Besidairantys po miestą automobilių vagys sugebėjo pastebėti juos sekančius pareigūnus ir bandė sprukti, o sulaikyti tapo mandagumo įsikūnijimu ir į juos sulaikiusius policininkus kreipėsi tik "Gerbiamas viršininke", "Ponas policininke" ir kitais pabrėžtinai mandagiais terminais. Įtariamuosius teko paleisti, tačiau jie neteko išradingai sumeistrautų automobilių vagystėms skirtų įrankių ir kitos įrangos, kuriems atkurti prireiks gražaus laiko.
Ar saugu Rokiškio gatvėse?
Tarp gausaus būrio kalbintų rokiškėnų atsirado tik keli savo vardų nenorėję pasisakyti pensininkai, baiminęsi eiti atsiimti savo pensijų, ir viena maisto prekių parduotuvės darbuotoja, tvirtinusi vakarais po darbo bijanti sugrįžti į namus. Tačiau pasisakiusieji pavardes tikino su užpuolikais patys nesusidūrę - tik girdėję apie tai per televiziją ar skaitę laikraščiuose. Dalis žmonių apie miesto kriminogeninę situaciją spendžia tik remdamiesi gandais. Visi kiti kalbintieji "nusikaltėlių veržiamos kilpos" tikino nejaučiantys. Pensininkė Zofija Veiverienė sakė naktimis po miestą nevaikštanti, nes neturinti jokio noro, tačiau dieną jos kol kas niekas neužkabino, nors daugybę reikalų tvarkanti ne tik centre, bet ir mažesniuose miesteliuose. Problemų dėl saugumo sakėsi neturįs ir "Standartos" firmos vadybininkas Alvydas Lisauskas, nesibaiminąs į gatvę išeiti bet kuriuo paros metu. Pasak jo, Rokiškyje tikrai negresia didesnis pavojus nei bet kurio šalies rajono mieste. Jaunuoliui pritarė ir pensininkas pedagogas Stanislovas Žumbakys, kuris dažnai į parduotuvę eina jau sutemus ir dar nė karto nebuvo užpultas. Kiek nusivylęs vietine kriminogenine situacija buvo tik komikas Kęstutis Matelis, geriau žinomas Raimundėlio vardu. Jis nors ir tvirtino, kad Rokiškyje jaučiasi visiškai saugus, nes "su prokurorais" negeria, tačiau skundėsi, kad kažkoks niekdarys nuo jo namo kieme stovinčio automobilio pavogė valytuvus.
"Mes - už saugų Rokiškį, o jūs?"
Rokiškio teisėsaugininkai, paskelbę ilgalaikę akciją pavadinimu, kreipėsi į visuomenę, kad informuotų apie visas pastebėtas negeroves. Policijos generalinio komisaro pavyzdžiu savo mobiliojo telefono numerį spaudoje ir interneto svetainėje paskelbė policijos komisariato vadovas Stasys Meliūnas ir sulaukia daug rokiškėnų skambučių. Visą mėnesį policijos pareigūnai drauge su šauliais ir policijos rėmėjais patruliavo miesto gatvėse. Į maršrutus paeiliui išeidavo visi policijos pareigūnai, neišskiriant nė paties komisaro. Susumavus rezultatus paaiškėjo, kad senamiesčiui "uždengti" užtenka vos trijų keturių patrulių grupių. Reidų metu buvo sulaikoma vos po vieną viešąją tvarką pažeidusį ar ne vietoje nakvoti prigulusį įkaušusį pilietį. Būtinybės skambinti pavojaus varpais neįžvelgia ir vyriausioji rajono prokurorė Irena Mikutienė, nes, pasak jos, kalbėti apie tariamai grėsmingą padėtį nėra jokių objektyvių prielaidų. Prokurorei nekelia įtarimų jokie statistiniai duomenys. Per pastaruosius metus išaiškinti visi trylika įvykdytų nužudymų, o iš šiemetinių aštuonių "tebekaba" tik vienas, dviejų nužudymų kaltinamieji jau nuteisti.
Tad belieka konstatuoti, kad kažkieno sukeltas šurmulys tėra žaidimas žymėtomis kortomis, bandant parodyti, jog vykdomi kažkieno rinkiminiai pažadai. Rokiškėnai teisėsaugininkai veikiausiai ir toliau atlikinės visus "juodus" darbus, o jų pasiekimus politiniai lošėjai noriai prisiskirs sau. Tačiau net trumpalaikis "desantas" iš sostinės neabejotinai būtų labai reikalinga pagalba rajono teisėsaugai, jei atvyktų be iš anksto pučiamų fanfarų.
