Sigitas STASAITIS
Iki šiol Lietuvos policininkai žinojo, kad gali nebaudžiami šaudyti į nuo jų sprunkantį automobilį, net jei ką nors sužeis ar nušaus. 2001-ųjų pavasarį tėvo automobiliu nuo policijos bėgo keturiolikmetis šiaulietis J. Leparskas. Šaudydamas į padangas policininkas T. Burčikas netyčia nukovė patį vairuotoją. Pakruojo rajono apylinkės teismas pareigūno elgesį pavadino nusikalstamai neatsakingu ir paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį.
Šiaulietis Justas Leparskas (1986 - 2001) 2001-ųjų pavasarį nutarė pasipuikuoti prieš draugus- pavėžinti juos savavališkai iš tėvų pasiskolintu automobiliu.
Su Justu važinėjosi keturi jo kiemo draugai. Paaugliai žadėjo tą pačią naktį grįžti namo, kad Justo tėvas nepastebėtų mašinos vagystės, tačiau prisigėrė alaus. Išsimiegoję automobilyje paaugliai po Šiaulių apylinkes trankėsi dar dvi paras, nes J. Leparskas labai bijojo pakliūti griežtam tėvui į rankas. Ketvirtadienį "Mitsubishi Space Wagon" netoli miesto pastebėjo Šiaulių rajono patrulinės tarnybos bataliono pareigūnai Raimundas Karvelis ir Tomas Burčikas. Lieporių kaime (Šiaulių priemiestis) su tarnybiniu automobiliu pasislėpė už sunkvežimio ir surengė pasalą. Nepilnamečiai lėtai atriedėjo į Lieporius, žadėdami pagaliau sukti namo. Aplenkdamas sunkvežimį J. Leparskas staiga pamatė du uniformuotus pareigūnus, krivūle mojančius sustoti. Justas paspaudė akseleratorių ir panoro pabėgti. Policininkai nustebo dėl tokio vairuotojo elgesio. Per tamsintus mašinos langus neįžiūrėję, kad tai paaugliai, pareigūnai nutarė, jog automobilyje gali būti kokie nors rimtai prisidirbę nusikaltėliai, jei taip įžūliai bėga nuo policijos. T. Burčikas du kartus iššovė į orą, po to paleido kelias kulkas mašinai pavymui taikydamas į sprunkančio automobilio padangas. Deja, viena kulka nulėkė aukštėliau ir vairuotojui J. Leparskui kiaurai perskrodė galvą sunkiai sužalodama smegenis. Beveik tris mėnesius jis pragulėjo ištiktas komos, bet taip ir neatgavęs sąmonės mirė.
Nors atlikę tarnybinį patikrinimą Šiaulių rajono policijos vadovai parašė išvadą, jog T. Burčikas ginklą panaudojo teisėtai, prokuratūra pareigūną patraukė baudžiamojon atsakomybėn. Šiaulių teismai nusišalino, tad byla buvo perduota Pakruojo rajono apylinkės teismui.
Teisme T. Burčikas neprisipažino esąs kaltas, teisinosi, jog ginklą panaudojo nepažeisdamas įstatymų bei policijos praktikos, nušauti berniuko nenorėjęs, siekęs tik jį priversti sustoti. Kolegai pritarė ir liudytojas R. Karvelis. Nušautojo paauglio motina, pasisamdžiusi vieną geriausių Lietuvos advokatų R. Andrikį, reikalavo, kad žudikas būtų įkalintas, o policija sumokėtų moralinę žalą, kurią šiaulietė įkainojo milijonu litų.
Teismui iškilo nelengvas uždavinys. Pirma, bėglių automobilis suko į judrų plentą Šiauliai - Kelmė. Jei policininkai jame būtų persekioję sprunkantį automobilį, bėgliai būtų sukėlę grėsmę kitų vairuotojų gyvybėms. Kita vertus, iki plento dar buvo toloka, gal Justas būtų persigalvojęs ir sustojęs. Trečia, yra ne vienas precedentas, kai nušovę nuo policijos bėgantį vairuotoją Lietuvos pareigūnai buvo išteisinti.
Teismas atkreipė dėmesį, jog šaudydamas T. Burčikas nusikalstamai neatsakingai elgėsi dar ir dėl to, jog jis labai prastas šaulys - tardymo eksperimento metu iš 8 šūvių į taikinį pataikė tik kartą, be to, paskutinį kartą pratybose buvo šaudęs tik prieš dvejus metus.
Galop teismas nutarė, jog vis dėlto nedovanotina atimti vairuotojui gyvybę už aplinkiniams pavojaus nekeliantį administracinį teisės pažeidimą - nesustojimą reikalaujant policininkui. T. Burčikas nuteistas kalėti 21 mėnesį bendrojo režimo kolonijoje, jam paskirta 1 250 litų bauda. Be to, jam atimta teisė 5 metus dirbti teisėsaugos sistemoje. Policijos departamentas įpareigotas atlyginti už paauglio gydymo bei laidojimo išlaidas: 5 216 litų - Justino motinai bei 5 682 litus - Valstybinei ligonių kasai. Dėl milijono motinai pasiūlyta su policija bylinėtis civiline tvarka.
Absoliuti dauguma Šiaulių apskrities policininkų pasipiktinę teismo sprendimu. T. Burčikas nenusiteikęs pasiduoti, jis jau rašo skundą Šiaulių apygardos teismui. Koks bebūtų pastarojo sprendimas, akivaizdu, jog paskutinį žodį turės tarti ir naują praktiką įteisinti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Panašu, jog Lietuvos policininkams teks keisti mentalitetą ir išmokti automobilius stabdyti taip, kaip tai daro jų kolegos Vakarų šalyje. Čia į bėglius leidžiama šaudyti tik tuomet, kai galima įrodyti, jog pažeidėjas kėlė grėsmę policininkų arba aplinkinių žmonių gyvybėms.
