Remigijus RAINYS
Vilniaus miesto savivaldybė praėjusią savaitę nusprendė, kad Vidaus reikalų sistemos respublikinė profesinė sąjunga gali organizuoti grupelės pareigūnų bado akciją prie Seimo. Joje ketina dalyvauti vidaus tarnybos pareigūnai su tarnybinėmis uniformomis ir civiliškais drabužiais, taip pat užsienio valstybių policijos profesinių sąjungų atstovai. Pagal įstatymus vienu metu akcijoje gali dalyvauti nuo 5 iki 20 žmonių. Šia akcija ketinama atkreipti Seimo ir Vyriausybės dėmesį į pareigūnų darbo užmokesčio indeksavimo problemos sprendimo vilkinimą. Profesinės sąjungos lyderiai tikina, kad situacija, kai atėjęs atsiimti sąžiningai uždirbto uždarbio pareigūnas gauna tik dalį jo, žemina policininko orumą. Ketinantys protestuoti pareigūnai savo reikalavimuose kelia ir klausimus dėl itin blogų darbo sąlygų kai kuriuose policijos komisariatuose. Sužinoję apie rengiamą akciją, policijos finansavimo reikalais susirūpino ir aukščiausi šalies pareigūnai, nes esą tai žemina ir tarptautinį Lietuvos prestižą. Deja, atrodo, jog politikams labiau rūpi artėjantys Seimo rinkimai, kurie gali nepageidaujamon pusėn nukreipti rinkėjų balsus. Vis dėlto policijos generalinio komisaro Vytauto Grigaravičiaus susitikime su finansų ministru Algirdu Butkevičiumi konkrečių būdų išspręsti šias problemas kol kas nerasta, tik apsiribota jau ne kartą girdėtomis formuluotėmis, jog "bus ieškoma galimybių..."
Ministro ir generalinio komisaro susitikime taip pat sutarta, jog kitąmet bus pradėta Telšių rajono policijos komisariato rekonstrukcija, Ukmergės rajono policijos komisariato statyba, naujas patalpas turėtų gauti itin apverktinoje būklėje atsidūrę Zarasų rajono policijos komisariato pareigūnai.
Atrodytų, kad zarasiškiai turėtų didžiuotis, jog jų policijos pareigūnai įsikūrę istoriniame, pačiame pirmame Zarasuose pastatytame mūriniame pastate, kurio pabaigtuvių vainikas buvo iškeltas dar 1820 metais, tačiau nuo to laiko jame nė karto nebuvo darytas kapitalinis remontas, tad, pasak pačių pareigūnų, jaustis vien istoriniais eksponatais - maža garbė. Pasak vietos istorikų, pirmieji šiame name buvo apgyvendinti Zarasų bažnyčią statę meistrai, kiek vėliau čia įsikūrė vaistinė, parduotuvė, nuovada, o antrajame aukšte prieškario metais veikė net bankas. Kurį laiką šiame administraciniame pastate buvo net miesto burmistro rezidencija. Ant komisariato pritvirtinta memorialinė lenta primena ir apie pokario metais čia įsikūrusių NKVD ir milicijos darbuotojų žiaurumus bei jų nukankintas aukas, kurių krauju aplaistytas ne tik rūsių grindinys, bet ir niekuomet nekeisti medinės pastato perdangos. Tad nenuostabu, kad metams bėgant pastato konstrukcijos vis labiau klibo ir dabar kiekvienas jame dirbantis pareigūnas ar lankytojas fiziškai gali pajusti kiekvieną pravažiuojantį krovininį automobilį. O jų valstybės sienos link skuba nemažai, todėl ir zarasiškiai policininkai dėl nuolatinio siūbavimo ir drebėjimo rizikuoja susirgti jūros liga. Tačiau visa tai tik "žiedeliai". Komisariato viršininkas Vytautas Kšenavičius sakė, kad ne kartą įvairiuose kabinetuose jau buvo nukritę ištisi lubų plotai. Du kartus pakabinamos lubos buvo nukritusios ir paties komisariato viršininko kabinete: pirmą kartą - dar vadovaujant buvusiam V. Kščenavičiaus viršininkui Antanui Steponavičiui. Laimei, abu kartus policijos vadovus saugojo pats pareigūnus globojantis Angelas sargas ir jų tuo momentu kabinete nebuvo. Remontui gaunamų lėšų užtekdavo tik kosmetiniam remontui. Keičiant dalį stogo dangos, kuri įlūžo supuvus perdangoms, kiekvienas galėjo pasigrožėti ne tik senų lakštų vidinėje pusėje išlikusiais daugiau nei šimtmečio senumo vokiškais užrašais, bet ir dar stribų, mėgusių pašaudyti į lubas, kulkų pramuštomis skylutėmis. Suintensyvėjus eismui tarptautinėje trasoje, vedančioje į Peterburgą, pastato irimas ypač paspartėjo. "Sėda" bei skilinėja viena siena, supuvusius langų rėmus galima perdurti pirštu, tačiau dauguma langų neatsidarinėja, nes juos suspaudė smunkančios sienos. Komisariato vadovas nelinksmai juokauja, jog čia yra ir savotiškų privalumų, nes žiemai nereikia užsandarinti langų - jie taip suspaudžiami, jog nebelieka nė mažiausio plyšelio. Tačiau tamsiuose kabinetuose dirbantys tyrėjai net vidurdienį turi įsijungti elektros šviestuvus. Tik neatidėliotinos bėdos prispausti Zarasų gyventojai vis dėlto ryžtasi kabarotis į komisariato antrąjį aukštą labai jau įtartinai girgždančiais mediniais laiptais.
Jokių sanitarinių normų neatitinkančios areštinės kameros kelia tikrą siaubą sulaikytiesiems įtariamiesiems. Sklinda gandai, kad kitur pakliuvę nusikaltimais Zarasų rajone įtariami asmenys skuba prisipažinti tenykščiams pareigūnams bet kuo, kad tik nebūtų etapuoti į Zarasus. Perkėlimą į šią areštinę suimtieji prilygina anuometiniam trėmimui į Sibirą. Ne ką geriau jaučiasi ir juos saugantys areštinės darbuotojai ar Budėtojų skyriaus pareigūnai. Jau ne kartą bausmę atliekantys nusikaltėliai iš jų tyčiojosi, teigdami, jog jie esą žino, už ką atlieka bausmę, tačiau už ką tokiose sąlygose "sėdi" juos prižiūrintys pareigūnai? Ką jau kalbėti apie areštantus, jei patys komisarai ir inspektoriai ten, kur net karaliai vaikšto pėsti, ir žiemą, ir vasarą priversti kėblinti per lauką.
Naujojo policijos komisariato statyba buvo suplanuota dar 1993 metais, vėliau šis terminas nukeltas į 2004 metus, tačiau ir šiemet šiam tikslui pinigų neatsirado. Dabar žadama, jog kitąmet pareigūnams bus suteiktos geresnės, nors ir ne specialiai tam statytos patalpos. Ketinama nupirkti ir rekonstruoti, pritaikant policijos reikmėms, miesto centre esantį viešbutį "Gaja" arba seną ligoninės pastatą, netrukus taip pat sulauksiantį bene 100 metų jubiliejaus. Žinia, jog ne tik pareigūnai, bet ir nuolatiniai areštinės "klientai" abiem rankom balsuoja už viešbutį, nes ten jeigu ne europinio lygio komfortą, tai bent padorias sąlygas ir darbuotojams, ir lankytojams sukurti būtų gerokai lengviau ir pigiau. Ekspertai jau numatė, kad viešbučio pusrūsyje įrengta areštinė bus ne tik patikima, bet ir atitinkanti visus standartus. Rekonstruoti viešbutį į policijos komisariatą pigiau ne tik ekonominiais, bet ir strateginiais sumetimais: Zarasuose nėra visuomeninio transporto, todėl pasiekti kur nors pakraštyje įsikūrusį policijos komisariatą senyvo amžiaus gyventojams būtų pernelyg sunku. Tačiau žadėto daikto, anot liaudies posakio, laukiama trejus metus, tad ar nebus skubotai, spaudžiant policininkų bado akcijos grėsmei, ir pačiose rinkimų išvakarėse šalies vadovų duoti pažadai pamiršti, vos tik į urnas įkris paskutinis rinkiminis biuletenis?
