Policija atsiprašo už kontroversiškus vertinimus sukėlusią knygą

(BNS). Policijos departamentas penktadienį oficialiai atsiprašė už laisvės gynėjus juodinančią knygą, tačiau iš atsiprašymo teksto matyti, kad pareigūnai laikosi ankstesnės pozicijos, kad mitingavę demokratijos aktyvistai tebuvo chuliganiškai nusiteikę asmenys. "Tai nėra išsami, siauram specialistų ratui skirta monografija. Tai tik Lietuvos policijos metraščio dalis, dokumentinė apybraiža, siekianti vienintelio tikslo - būti įdomi kuo didesniam žmonių skaičiui. Šiose knygose gausu dokumentų, nuotraukų, trumpų tuometinių darbuotojų komentarų, paaiškinimų ar gyvų prisiminimų. O jau vertinimai - istorikų, politologų, teisės specialistų prerogatyva", - rašoma Policijos departamento pranešime, kurį pasirašė šios institucijos atstovė spaudai Danutė Daunoravičiūtė. Pranešime, be kita ko, rašoma, kad "tokius dalykus reikia vertinti atsargiau, kritiškiau - juk žmogaus atmintis nelabai patikimas šaltinis ir kiekvienam būdinga kažką primiršti ar net sumaišyti". Policija teigia, kad būtų tik dėkinga skaitytojams, galintiems pataisyti, papildyti Lietuvos policijos metraštį jų turimais dokumentais ar atsiminimais. "Tikime, kad kiekvienas turi teisę savaip vertinti vieną ar kitą istorijos epizodą (būtent vertinti, o ne interpretuoti). Tačiau neketiname atimti duonos iš profesionalių istorikų, atvirkščiai - mūsų tikslas - palikti jiems apmąstymui kuo daugiau medžiagos", - rašoma policijos pareiškime. Policijos departamentas teisinasi, kad atlikdamas savo tiesioginę pareigą - užtikrinti šalies gyventojų saugumą, vis dėlto rado laiko tam, kad surinktų ir išsaugotų ateities kartoms veiklos įvairiomis epochomis liudijimus. Norėdamas pateikti pagrindinius naujosios Lietuvos policijos susikūrimo ir veiklos momentus, departamentas išleido Lietuvos policijos kronikos, pavadintos "Angelo Sargo skrydis", dvi dalis. "Išleidę tokį kūrinį, tikėjomės sulaukti skaitytojų atsiliepimų, vertinimų, patarimų", - teigia Policijos departamentas. Žiniasklaidai aprašius policijos kronikas, prezidentas Valdas Adamkus parieškė, kad jam nesuprantama, kodėl 16-uosius nepriklausomybės metus pasitinkančios valstybės policijos istorija yra iliustruojama sovietinių milicininkų prisiminimais. "Tai didelis akibrokštas Lietuvos visuomenei ir piliečiams, branginantiems atsiminimus apie Atgimimo laikotarpį ir Sąjūdžio veiklą. Klaidas privalu skubiai ištaisyti", - penktadienį išplatintame Prezidentūros pranešime cituojamas valstybės vadovas. V.Adamkaus vertinimu, Lietuvos policijos kronikoje pateikta Lietuvos žmonių kovos už laisvę interpretacija "liudija apie šio leidinio autorių pilietiškumo stoką". Kiek anksčiau Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius paragino policijos generalinį komisarą Vytautą Grigaravičių viešai atsiprašyti už perrašytą - laisvės gynėjus juodinančią - savo vadovaujamos įstaigos istoriją. A.Kubilius penktadienį su reikalavimu siekti V.Grigaravičiaus atsiprašymo per Seimo valdybos posėdį kreipėsi į Seimo pirmininką Artūrą Paulauską, tą patį reikalavimą atsiprašyti pakartojo Seimo posėdyje. Kaip rašo dienraštis "Lietuvos rytas", pradėta leisti Lietuvos policijos istorija, pavadinta "Angelo sargo skrydžiu", apstulbino nesenų įvykių dalyvius. Pirmajame leidinio tome, kuris skirtas 1988-1990 metams, daugelis pateiktų faktų atspindi sovietinių okupantų požiūrį į žmones, kovojusius už Lietuvos laisvę. Knygos įžanginį žodį parašė dabartinis policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius. "Iš tikrųjų visuomenės aistros, kurios paprastai nurimdavo žiemą, kai stumdytis mitinguose tiesiog nesmagu, vėl užvirdavo pavasarį ir tęsėsi iki vėlyvo rudens. Pramogų tuomet buvo nedaug: trys kanalai, vienas kitas koncertas... Teatrai - gastrolėse, knygų vasarą nuolat neskaitysi, užsienio kelionės - iš fantastikos srities (...). Tad mitingai, demonstracijos daugeliui, ypač jaunimui, buvo ne tiek pilietinė pareiga ar politinė būtinybė, kiek galimybė padūkti, išsirėkti, nebaudžiamai keiksnoti valdžią, pasijusti savo šalies likimo sprendėjais, pagaliau - susitikti su draugais", - taip knygoje aiškinama, kodėl žmonės 1988 metais pradėjo rinktis į Sąjūdžio mitingus. Įvykių liudininkai puikiai prisimena, kaip 1988 m. rugsėjo 28-ąją tuometė Vidaus reikalų ministerijos vadovybė, pasitelkusi į pagalbą SSRS vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės pulką, jėga išvaikė į Gedimino aikštę palaikyti badaujančių Lietuvos laisvės lygos aktyvistų suplūdusius žmones, o kitą ankstyvą rytą milicininkai sumušė badautojus. Šis įvykis buvo pramintas "bananų baliumi", po jo buvo priverstas atsistatydinti tuometis Lietuvos komunistų partijos vadovas Ringaudas Songaila. Policijos istorijoje apie "bananų balių" įvykiai pakeisti pastarosios įstaigos labui. "Iškart po tų įvykių šalies spauda, ypač Sąjūdžio, plačiai rašydama apie "taikius piliečius" ir "kraugerius milicininkus", suskubo pakabinti savas etiketes, nelabai taikliai atspindinčias reikalo esmę", - rašoma "Angelo sargo skrydyje". Knygoje "atskleidžiama", kad Gedimino aikštėje siautėjo chuliganai, kurie mėtė butelius ir akmenis, tyčiojosi iš pareigūnų, todėl milicininkai ir vidaus kariuomenės kariai "išlieję ilgai kauptą pyktį ant mitinguotojų, vanoję žmones į kairę ir į dešinę". Protestavusių prieš sovietų valdžią Lietuvos piliečių teiginiai, kad jie buvo sumušti, čia paneigiami milicininkų žodžiais. Anot jų, badautojai ir kiti mitinguotojai - ne kas kita kaip provokatoriai, chuliganai, melagingai liudiję asmenys.