Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Sekmadienio paryčiais Tauragėje, Moksleivių alėjoje esančio vaikų lopšelio-darželio "Žvaigždutė" teritorijoje, rastas negyvas šio miesto gyventojas Mindaugas Š. (30 m.). Ant lengvais, galima sakyti, vasariniais rūbais vilkėjusio nukentėjėlio veido, rankų ir kitų kūno vietų buvo matyti nemažos kraujosruvos, nubrozdijimai bei sumušimai, tad atvykusiems pareigūnams kilo įtarimas, kad vyriškio mirtis gali būti smurtinė. Čia pat mėtėsi tuščias fabrikinės gamybos degtinės butelis...
Teisės medicinos instituto Tauragės ekspertinio skyriaus teismo medicinos ekspertas A. Gedminas, atlikęs nelaimėlio medicininę ekspertizę, konstatavo, jog išsituokęs, laikinai niekur nedirbęs, pas motiną gyvenęs, neįgalų mažametį vaikelį prižiūrėjęs Mindaugas Š. mirė dėl bendro kūno atvėsimo. Ekspertas neatmetė galimybės, jog nesunkaus sveikatos sutrikdymo laipsnį atitinkančius sužalojimus patyręs tauragiškis nuo smūgių į galvą (greičiausiai kumščiais ir spyriais) galėjo prarasti sąmonę ir, paliktas gyvybei pavojingoje padėtyje, mirtinai sušalo.
Nustatę nukentėjėlio asmenybę ir susisiekę su jo artimaisiais, pareigūnai sužinojo, jog Mindaugas Š. iš namų išėjo vilkėdamas pavasarinę džinsinę striukę, kišenėje turėdamas du mobiliuosius telefonus ir piniginę. Nei striukės, nei kitų paminėtų daiktų nelaimės vietoje neradus, beveik neliko abejonių, kad sunkus nusikaltimas įvykdytas apiplėšimo tikslu. Tad rajono policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėja Eglė Tolvaišienė dėl Mindaugo Š. žūties iškart pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Įtariamuosius greitai sučiupo
Remiantis operatyvine informacija (liudytojų parodymais), įtariamieji Mindaugo Š. nužudymu buvo sulaikyti jau kitos dienos vakarą. Tai Tauragės mieste gyvenantys broliai Darius (22 m.) ir Donatas (18 m.) Vaičiai bei šių vyrukų draugės (abi jos - dar nepilnametės, moksleivės). Kol šis ketvertukas smulkmeniškai neištardytas, kol neišsiaiškintas kiekvieno iš sulaikytųjų vaidmuo darant nusikaltimą bei visos kitos tyrimui svarbios aplinkybės, tyrėja atsisakė teikti bet kokią su šiuo nusikaltimu susijusią informaciją. Pavyko sužinoti tik tai, jog kai kurie iš Mindaugo Š. atimti daiktai jau surasti.
Mūsų turimais neoficialiais duomenimis, broliai Vaičiai su panelėmis tą dieną vaikštinėjo mieste. Popiet jie susipažino su J. Tumo-Vaižganto gatvėje gyvenusiu Mindaugu Š. Pirminiais duomenimis, Vaičiai parūpino buteliuką ir visi nužingsniavo į vaikų lopšelio-darželio teritoriją tą butelį ištuštinti. Spėjama, jog anksčiau jau tris kartus teistas Darius Vaičys atkreipė dėmesį į naujojo pažįstamo Mindaugo apynauję striukę ir tai, kad šis turi net du mobiliuosius telefonus, ir bemat surezgė susidorojimo su naujuoju draugeliu planą.
Pavyko sužinoti, jog broliai Vaičiai iš pradžių gynėsi, tačiau, priremti įrodymų, prisipažino prieš Mindaugą Š. smurtavę.
Buvo nedoras anūkas
"Akistatos" žiniomis, visą šią košę greičiausiai užvirė, kaip minėta, kalėjimo duonos jau ragavęs Darius Vaičys. Atsitiktiniais automobilių remonto darbais vertęsis jaunas vyras pastaruoju metu gyveno pas tėvą J. Tumo-Vaižganto gatvėje esančiame bendrabučio tipo daugiabutyje, aplinkinių vadinamame "bagadelnia". Čia dar glaudėsi jaunesnysis Dariaus brolis Donatas bei tėvo sugyventinė.
Aplinkinių žodžiais, užtenka pasakyti, kad šeima gyvena "bagadelnioje", ir jau viskas aišku - tai bebaigiančiųjų prasigerti, asocialųjį gyvenimo būdą pamėgusių tauragiškių pamėgtas "landynių kompleksas". Tiesa, apie Joną Vaičį, Dariaus ir Donato tėvą, pažįstami atsiliepė ne taip ir blogai. Tėvas, girdi, esąs neįgalus, turįs antrąją invalidumo grupę (kadaise patyrė sunkią galvos traumą, prireikė net septynių operacijų), tačiau ir būdamas silpnos sveikatos dėl abiejų savo vaikų stengėsi kiek galėjo... Jau esą ką reiškia vien tai, kad po skyrybų su žmona sūnus ėmėsi auginti tėvas - ne medicinos įstaigoje dirbanti motina...
- Visi Darių bandė atvesti į doros kelią, bet kad anūkas pats nenorėjo taisytis, - jau sužinojęs, kad daug problemų ir anksčiau keldavęs anūkas Darius - policijos areštinėje, kitądien "Akistatos" žurnalistei liūdnai pasakojo sulaikytų brolių senelis Jonas Vaičys. - Negana to, kad pats prisidirbo, dar, išeina, ir jaunesnį brolį, Donatą, į šitą purvą įklampino...
Mat Donatas, senelio žodžiais, dar yra pusėtinas vaikas, Tauragės profesinio rengimo centre mokėsi medžio apdailos specialybės, o Darių nei mokslai traukė, nei darbas. Paleistas iš kalėjimo Darius esą buvo gavęs darbą vienoje privačioje automobilių remonto įmonėlėje, tačiau darbštus ir energingas tebūdavo tik iki algos. Gavęs atlygį, iškart lėkdavo ieškoti svaigalų. Ir dar brolį girdė...
O ką gi tokio Darius yra padaręs, kad jau tris kartus teistas?
Pasak senelio, prieš keletą metų Darius, nežinia, kokių tikslų pastūmėtas, išdaužė stadione stovėjusio autobuso langą. Tada už chuliganizmą gavo lygtinai. Po kiek laiko nedoras anūkas nusižiūrėjo... senelį! Kai pastarasis jau miegojo, Darius patyliukais išėmė privataus namo vonios langą ir įsiropštė vidun. Pajutęs, kad kažkas kambaryje uždegė šviesą, senelis pašoko iš lovos ir susigrūmė su kaukėtu užpuoliku. Senolis iš paskutinių jėgų stengėsi nutraukti nuo plėšiko kaukę - širdis jautė, kad įsibrovėlį pavyktų atpažinti... Vienu metu tai beveik pavyko padaryti ir užpuolikas neišlaikė neprakalbėjęs. Ogi čia anūko Dariaus balsas! Supykęs, kad buvo demaskuotas, Darius seneliui taip tvojo kumščiu į veidą, kad išbyrėjo du dantys... Persigandęs, krauju plūstantis senasis Vaičys vien su trumpikėmis išbėgo į lauką šauktis kaimynų pagalbos (buvo žiemos metas), o vagišius pagriebė televizorių ir spėjo pasišalinti.
Kad ir kaip senelis prasikaltusio anūko gailėjo, apie labai nemalonų incidentą pasiskundė policijai. Televizorius buvo sugrąžintas, o va be dantų Jonui Vaičiui iki šiol tenka vaikščioti - iš kur imsi pinigų juos sudėti?
Tiesa, kiek vėliau senasis Vaičys vis dėlto atsileido - anūkui dovanojo. Tačiau byla jau buvo pakeliui į teismą... Atsižvelgęs į nukentėjusiojo atleidimą, teismas plėšikui skyrė lygtinę laisvės atėmimo bausmę. Ir še tau - netrukus Darius Vaičys prisidirbo vėl! Jis buvo sučiuptas, kai išdaužė vienos Tauragės parduotuvės langą. Šįkart jaunuoliui grotų išvengti nepavyko - buvo atseikėta už chuliganizmą, kartu pridėta ankstesniuoju teismo nuosprendžiu paskirta, bet atidėta bausmė. Tiesa, pritaikius amnestiją, iš trijų laisvės atėmimo metų teliko pusantrų...
Už grotų atsidūrusį sūnų tėvas rėmė kiek galėjo - vežė rūkalus, maisto paketus, taip pat ir kadaise žiauriai sumušto senelio paruoštus karštus patiekalus... Kai atlikęs bausmę Darius sugrįžo į Tauragę, neturėjo kur prisiglausti. Daug negalvojęs, senelis jį priėmė po savo stogu. Čia Darius praleido beveik pusmetį. Visą šį laikotarpį Jonas Vaičys sakė beveik nemiegodavęs naktimis - baimindavęsis, kad kitame kambaryje įsikūręs anūkas naktį neatsėlintų ir nesusidorotų... Kai Darius pagaliau išsikraustė pas tėvą, senoliui kiek atlėgo... Tačiau iki šiol jis nebuvo tikras, kad ir vėl nesusilauks artimo giminaičio išpuolio...