Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Pabradės (Švenčionių r.) miestelyje, nuošaliame Bažnyčios gatvės mediniame keturbutyje, rastas pasikoręs čia gyvenęs Vasilijus Zubanovas (45 m.). Tame pačiame bute, sofos patalynės dėžėje, aptiktas ir V. Zubanovo žmonos Olios (33 m.) lavonas stipriai sumušta galva. Pareigūnai įtaria, kad po išgertuvių kilus tarpusavio konfliktui, vyriškis žmoną mirtinai sumušė, o po to pasikorė.
Pasak tame pačiame Pabradės seniūnijai priklausančiame name gyvenančių Irenos Mazuros bei Svetlanos Kozlovos, už sienos įsikūrę kaimynai Zubanovai aplinkiniams buvo seniai įgrisę. Girtaujanti šeimynėlė, girdi, niekur nedirbo, už valdišką dviejų kambarių butą seniūnija buvo priskaičiavusi didžiulį įsiskolinimą, už nemokėjimą jiems seniai buvo išjungta elektra. Porelę maisto produktais kada ne kada paremdavo Vilniuje gyvenanti ir į svečius atvažiuojanti Olios motina, o štai svaigalams sutuoktiniai susiveikdavo naršydami netoliese esančiame sąvartyne. Ten rinko atliekas, metalą, sendaikčius, kuriuos nunešę į supirkimo punktą turėdavo už ką nusipirkti langų valiklio, odekolono, "samagono", o švenčių proga ir kai ko geresnio, pavyzdžiui, skiesto spirito...
Kadangi Vasilijaus ir Olios Zubanovų gyvenimo būdas seniai visiems buvo žinomas (kaip patvirtino Pabradės seniūnas Kazimieras Beperščius, sutuoktinių porelė buvo įtraukta į asocialių šeimų sąrašą), jų paauglius vaikus - penkiolikmetį Sergejų ir keleriais metais už brolį jaunesnę Alioną - jau ne pirmus metus auklėjo ir prižiūrėjo Pabradėje veikiančio lenkų internato auklėtojos. Vaikai namo sugrįždavo tik savaitgaliais, tačiau čia, anot kaimynų, nerasdavo nei maisto, nei šilumos... Sulaukusi sūnaus nuolat pagiringa motina, sako, prašydavo jo pavaikščioti po Pabradę ir parinkti ilgesnių, tai yra dar tinkamų patraukti kelis dūmus, cigarečių nuorūkų... Į internatą Zubanovų vaikai sugrįždavo peralkę, murzini, sušalę...
Iš vakaro Zubanovai kažkur susiveikė kelis litus ir sėdo prie butelio samanės. Į kompaniją įsitraukė ne per toliausiai gyvenantis Vytautas Kondraševičius. Anot šio vyriškio, tada sutuoktiniai nei pykosi, nei kivirčijosi. Vėlų vakarą Vytautas išėjo namo, o kitos dienos popietę vėl pasibeldė į Zubanovų buto duris. Atsinešė butelį "sveikatai pataisyti". Durų niekas neatidarė. Įėjęs pro neužrakintas duris vidun, Vytautas žengė tiesiai į kambarį ir vos ne kaktomuša susidūrė su svetainės tarpduryje boluojančiu Vasilijaus lavonu! Žmogelis net atsineštąjį butelį į šalį nusviedė - taip išsigando! Tačiau nors ir drebančiomis rankomis, vis dėlto įstengė nupjauti Vasilijaus kaklą veržusią virvutę ir strimagalviais, vos kvėpčiodamas, atlėkė pas artimiausią Zubanovų kaimynę. Riktelėjo greičiau kviesti greitąją ir policiją. Su viešnia kavutę gėrusi Svetlana viską, kas buvo liepta, padarė, o jau tada Vytauto atsargiai pasiteiravo, kas tokio baisaus atsitikę. Išgirdusi, kad už sienos - lavonas, moteris irgi prarado amą... Svetlana puikiai prisiminė, jog vos prieš porą valandų Vasilijus savo kambaryje dar traukė lenkišką "čaštuškę"...
Sulėkę kaimynai įsitikino, jog Vasilijui jau niekas nebepadės. Tik tada kažkuris susizgribo pasiteirauti, kur esanti Vasilijaus žmona Olia. Gal, girdi, iš baimės pabėgusi lauk, o gal išsiruošusi į sąvartyną, o neblaivų vyrą palikusi namuose? Tačiau viskas paaiškėjo, kai atvyko policija. Atkreipę dėmesį į kitame kambaryje stovinčią nepilnai uždarytą sofos patalynės dėžę, pareigūnai patikrino, kas joje įkišta, ir išrideno... Olios kūną. Moters galva, veidas, kaklas buvo net mėlyni nuo mušimo... Artimiausia kaimynė negalėjo atsistebėti - nuo pat ryto ji sėdėjo troboje, o pas Zubanovus negirdėjo nei menkiausio triukšmo, nei Olios pagalbos šauksmo...
- Nors anksčiau ir buvome girdėję Vasilijaus grasinimus, kad Olią kada nors nužudysiąs, netikėjome, jog ramus, tylus, geros širdies vyras tuos savo grasinimus kada nors ims ir išpildys, - dar neatsigavę po patirto šoko "Akistatos" žurnalistei pasakojo namo gyventojai. - Tuo greičiausiai netikėjo ir pati Olia, įpykusiam vyrui vis atsikirsdavusi: "Na ir mušk, na ir užmušk..."
Tad kuo gi Olia Vasilijų galėjo taip įpykinti, sunervinti? Pasak kaimynų, įtikinamiausia sunkaus nusikaltimo versija yra tai, kad dvylika metų už save vyresniam sutuoktiniui Olia buvo neištikima. Pavydus vyras, girdi, anksčiau žmoną ne kartą buvo užlupęs su svetimais draugužiais, už tai kaip reikiant pamokydavo. Tačiau, kaip matyti, prie vyrų linkusios moters smurtas nė kiek neauklėjo - ji ir toliau darė savo.
Prieš kelias savaites, anot kaimynų, Vasilijus vakare sugrįžo iš darbo (dirbo pas privačius žmones), tačiau į trobą niekaip nepateko - Olia buvo užsirakinusi iš vidaus. Priėjęs prie lango vyriškis pamatė, kaip jo žmonelė gulėjo ant lovos su kitu ir meiliai glamonėjosi, bučiavosi... Žinoma, tąsyk kilo didelis skandalas, Olios veidas "pasipuošė" įvairiaspalvėmis kraujosruvomis... Tačiau po kelių dienų aplinkiniai Zubanovus vėl išvydo žingsniuojančius vienas šalia kito, meiliai susikibusius rankomis... Tai gal, girdi, ir šįkart Olia, manydama, kad vis tiek viskas baigsis geruoju, ką nors nedora nukrėtė...
Kaimynų įsitikinimu, Vasilijus Olią labai mylėjo. O mušė, girdi, "iš reikalo", skaudančia širdimi - tikėdamasis, kad žmona nustos "lakstyti" su svetimais. Kai kurios Olią gerai pažįstančios moterys Vasilijui siūlė tą "nesugaunamą patrakėlę" pamesti, išsiskirti, susirasti normalią, tvarkingą moterį, tačiau šis prisipažindavo, jog jam kitų nereikia, jog be Olios neištvertų...
- Jis, matyt, ir šįkart Olią norėjo tik paauklėti, - svarstė kaimynės. - O kai suvokė, jog padaugino, labai susinervino ir pats galvą įkišo į virvės kilpą...
Kaip bebūtų keista, aplinkiniai labiau gailėjo ne nusikaltimo aukos Olios, o, kaip įtariama, ją nužudžiusio ir pasikorusio Vasilijaus. Olia, aplinkinių žodžiais, Vasilijaus buvo neverta. Ji esą dar neturėdama nė keturiolikos nuo kažkokio vyriškio pagimdė sūnų, kurio iškart atsisakė; jau susituokusi su Vasilijumi susilaukė dukrelės, tačiau ja visai nesirūpino, tad vaikas netrukus susirgo sunkia liga, greitai pasimirė; Olia, girdi, ir vėliau pagimdytų vaikų vos nepardavė vienai bevaikei šeimai - kad tik turėtų už ką gerti... Tai kokia, girdi, ji moteris? Kita vertus, vargu ar ką nors gera būtų galima pasakyti ir apie visa tai žinojusį, tačiau nė kiek nepasistengusį padėtį pataisyti sutuoktinį...
