Jei Vaišvydavos gyventoja, keturių vaikų motina, aukštąjį išsilavinimą turinti, tačiau oficialiai niekur nedirbanti keturiasdešimt šešerių Julija (taip ją pavadinkime) būtų bent nujautusi, kuo baigsis televizinė pažintis su dvidešimtmetį vos perkopusiu Romualdu (vyruko vardas irgi išgalvotas), ko gero, nebūtų su juo prasidėjusi... Bet dabar jau, kaip sakoma, šaukštai po pietų - teks varstyti Kauno Panemunės policijos komisariato ikiteisminio tyrimo pareigūno Mindaugo Jovarausko kabineto duris ir, bandant nuneigti vienanakčio draugo pateiktas versijas, įrodinėti savo teisybę. Kadangi abiejų šios nuotykinės dramos veikėjų akistata į pareigūną dominančius klausimus aiškių atsakymų nepateikė, nekasdieniška istorija bus kruopščiai narpliojama toliau...
Viskas prasidėjo nuo to, kai vieną spalio pradžios vakarą romantikos ir meilės išsiilgusi našlė panoro paįvairinti monotonišką gyvenimą ir televizijos dėka (siuntinėdama SMS žinutes) "susisiekė" su susipažinti panorusiu vyriškiu, vardu Romualdas. 23 metų jaunuolis iškart prisistatė esąs vienos Kauno aukštesniosios mokyklos studentas neakivaizdininkas, tačiau dvigubai vyresnei moteriškei toks amžiaus skirtumas neatrodė atstumiantis... Kelios pirmyn ir atgal nuskriejusios malonaus turinio žinutės, ir naujieji pažįstami, atrodė, vienas kitą pamiršo... Tiesa, neilgam. Dieną kitą pakentėjusi, šeštadienį Julija į Romualdo mobilųjį suraitė viliojantį pasiūlymą - praleisti vakarą drauge. Ir sulaukė teigiamo atsako!
Jiedu susitiko Vaišvydavoje. Ilgai nesvarstę nusprendė pasiekti Petrašiūnus, pagyvenusių žmonių šokius (negi tuoj penkiasdešimtmetį švęsianti Julija su į sūnus tinkančiu jaunikaičiu žingsniuos į naktinį klubą...). Ten ne tik smagiai pasišoko, bet ir pasivaišino ("statė" Julija). Moteris, beje, bufete susigundė ir keliais šlakeliais alkoholinio gėrimo, tačiau Romualdas svaigalų griežtai atsisakė. Vidurnaktį šokiams pasibaigus, Julija savo draugą pakvietė į svečius.
Vaišvydavą porelė pasiekė taksi automobiliu. Už šį patarnavimą taip pat sumokėjo Julija. Buvo jau vėlus metas, Julijos paaugliai vaikai jau miegojo, tad porelė įsitaisė virtuvėje. Čia ir vėl Julija pasiūlė Romualdui "kai ko stipresnio", tačiau ir vėl vyrukas liko nesukalbamas. Ne tai ne - galima smagiai laiką leisti ir be nuotaiką keliančių "stimuliatorių"...
Niekas tiksliai nežino, kuo Julija ir Romualdas užsiiminėjo ištisas tris valandas, tačiau, matyt, ne žvaigždeles danguj skaičiavo... Paryčiu Romualdas, nė nelaukdamas pradėsiančių kursuoti mikroautobusiukų, susizgribo lėkti namo, tiksliau - į nuomojamą butą (pats jis, kaip vėliau paaiškės, su jauna žmona ir mažu vaikeliu gyvena Raseinių rajone). Kad jau taip nori - tegul. Julija suprato, kad neperkalbės... Abu gražiai atsisveikino (manoma, kad susitarė, kada susitiks kitąsyk) ir... Išleidusi draugą pro duris moteriškė pastebėjo, kad pradingusi kambaryje, ant staliuko, buvusi 20 litų kupiūra; niekur nebuvo matyti ir brangaus, beveik tūkstantį litų kainuojančio mobiliojo telefono! Nekilo net abejonių, kieno tai darbas.
Julija tuojau pat paskambino į policiją. Gavusi tam tikrų nurodymų, apgautoji išbėgo į lauką ir, susistabdžiusi pakeleivingą automobilį bei tuo pat metu neprarasdama ryšio su pareigūnais (su jais bendravo kitu namuose buvusiu mobiliuoju telefonu) nušvilpė įtariamo vagišiaus pėdsakais... Kur jis daugiau žygiuos, jei ne Kauno pusėn - kiek pavažiavusi, šalikele ramiai traukiantį savo draugą Julija iškart atpažino... Pati ji skriaudiko nečiupo - tokį darbą paliko atlikti šios srities profesionalams...
Atsidūręs pareigūnų rankose Romualdas per daug nesutriko. Taip, girdi, jis turįs Julijos mobilųjį, tačiau ne pavogęs jį, o... gavęs dovanų! Už ką iškart tokios brangios dovanėlės? Ogi už... suteiktas visiems normaliems žmonėms suprantamas "vyriškas" paslaugas...
Panašiai Romualdas pasakojo ir kitądien, per akistatą su nukentėjusiąja save laikančia Julija. Ši apie tai nenori nė girdėti - ir toliau tvirtina buvusi įžūliai apvogta. Beje, geros širdies, vaišinga moteriškė Romualdui - jei būtų prisipažinęs apsivogęs - gal net būtų atleidusi, dovanojusi. Tačiau ją, sako, labiausiai įžeidė melas...
O tai, kad gėdinga istorija iškilo į viešumą, Romualdui, be abejo, irgi suteiks vien nemalonumų. Pasirodo, visai neseniai šis vyrukas kartu su kompanionais Raseinių rajono apylinkės teismo buvo nuteistas už vagystę, tačiau nuosprendžio vykdymas buvo atidėtas. Vadinasi, jei pastarosios vagystės byla nukeliaus į teismą, Romualdui gresia baudžiamoji atsakomybė ne tik už šį, bet ir už ankstesniuoju nuosprendžiu įvertintą nusikaltimą! Ir tai dar ne viskas! Kas bus, jei apie istoriją su pusamže kauniete sužinos žmona, Romualdas, sako, bijo net pagalvoti... Beje, aplinkiniai Romualdą apibūdino vien teigiamai: esąs labai darbštus, imlus, žodžiu, "visų galų meistras" - net kombainą mokąs vairuoti! Tik, girdi, kartais iškrečiantis "ką nors originalaus". Tikrai, originaliau vargu ar besugalvotum...
Ką gi, tyrimas vyksta toliau, kaip sakoma, visi taškai anksčiau ar vėliau bus sudėlioti. Iš šalies žvelgiant, kaltės galima įžvelgti abiejų pusių - tiek per daug vyriškąja gimine pasitikėjusios Julijos, tiek ir šiuo patiklumu, kaip įtariama, pasinaudojusio Romualdo - veiksmuose. Kita vertus, negali nestebinti tokių moterų kaip Julija lengvabūdiškumas, tiesiog vaikiškas neapdairumas. Anot šią painią nuotykinę istoriją narpliojančio pareigūno Mindaugo Jovarausko, "pasirašydamos" panašioms pažintims, įsiveldamos į skubotas romantikos ir nuotykių paieškas, tokios moterys tampa potencialiomis aukomis, pačios save pastato į pavojingą padėtį.. Mat niekam ne paslaptis, kuo dauguma tokių pažinčių baigiasi. Vagystė, girdi, dar ne pats blogiausias dalykas - ne kartą pasitaikė, kai moterys ar merginos po pažinties su maloniai pabendravusiais vyriškiais nežinia kur pradingo ar net buvo rastos nužudytos...
