Beveik pusė insulto ištiktų žmonių pasmerkiami tapti invalidais. Pagal mirtingumą insultas dalijasi antra trečia vietomis po širdies ligų ir onkologinių susirgimų - pasaulyje kiekvienais metais insultą patiria apie 1 milijoną žmonių. Nuo insulto miršta apie 10 procentų vyrų ir apie 16 procentų moterų (manoma, jog moterų dėl šios ligos miršta daugiau dėl to, kad jų gyvenimo trukmė yra šiek tiek ilgesnė nei vyrų). Insultas - pagrindinė vyresnių nei 60 metų amžiaus žmonių invalidumo priežastis. Kas tai per liga, ar įmanoma nuo jos apsisaugoti?
Pasak Kauno medicinos universiteto Neurologijos klinikos skyriaus vedėjos, medicinos mokslų daktarės Dianos Obelienienės, insultas - tai ūmus galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, dėl kurio sutrinka visų smegenų arba jų dalies veikla. Insultui būdingi neurologiniai simptomai - įvairaus laipsnio kūno paralyžius. Pagal kraujotakos sutrikimo pobūdį insultas būna hemoraginis ir ischeminis.
Hemoraginis insultas ištinka tuomet, kai plyšus kraujagyslei ar padidėjus jos sienelės pralaidumui į smegenų pusrutulį (rečiau - į kitas smegenų vietas) išsilieja kraujas (susidaro hematoma). Toks insultas dažniausiai įvyksta dieną, po sunkaus fizinio darbo ar patyrus stiprų psichinį išgyvenimą, giliai dėl ko nors susijaudinus. Hemoraginį insultą patyręs žmogus staiga praranda sąmonę ir kelias valandas ar net dienas būna ištiktas komos. Vėliau sąmonė ima aiškėti, tačiau lieka rankų ir kojų (paprastai vienos kurios pusės) paralyžius, atsiranda traukuliai, sutrinka kvėpavimas. Gana dažnai toks ligonis prastai mato, jam sunku nuryti maistą, kalbėti, rašyti, skaityti.
Kur kas dažniau žmones ištinka ischeminis insultas, kai trombas (rečiau - embolas) užkemša smegenų kraujagyslę. Dėl šios priežasties į smegenis priteka nepakankamas kiekis kraujo ir ta smegenų audinio dalis suminkštėja. Pirmieji ischeminio insulto artėjimo signalai - pradeda skaudėti, svaigti galva, ima tirpti rankos ir kojos, gali sutrikti kalba. Dažnai toks insultas žmogų ištinka miegant, ypač po sunkaus fizinio darbo ar sergant infekcine liga (tuomet greičiau kreši kraujas).
Pasak gydytojos Dianos Obelienienės, rizika susirgti insultu padidėja turintiesiems padidėjusį arterinį kraujo spaudimą (tai provokuoja ankstyvesnį aterosklerozės vystymąsi) ir per didelį cholesterolio kiekį kraujyje, taip pat rūkantiems (greičiau susidėvi kraujagyslės) ir nutukusiems žmonėms. Insultas gali ištikti ir dėl galvos smegenų kraujagyslių defektų (kai esti išsiplėtęs arterijos spindis). Nemažą vaidmenį vaidina ir paveldimumas. Daug, pasak gydytojos neurologės, priklauso nuo organizmo atsparumo, nuo patiriamų stresų gausos (stresai labai alina organizmą ir kelia kraujospūdį). Insultu - paprastai dėl įgimto kraujagyslių nepakankamumo - gali susirgti ir vaikai.
Į Kauno medicinos universiteto klinikas greitoji pagalba kasdien atveža insultą patyrusių ligonių. Kuo anksčiau ligonis patenka į medikų rankas, tuo geriau, todėl jei pajutote, kad staiga tapo nejautrūs ar nusilpo veidas, lūpos, ranka ar koja, ypač vienoje kūno pusėje, jei ėmė svaigti galva, staiga sutriko kalba, regėjimas (vienos ar abiejų akių), galbūt pradėjo pykinti ar dvejintis akyse, pakito judesiai ir pusiausvyra - nedelskite nė minutės, kuo skubiau kvieskite greitąją pagalbą!
Kartais ligos simptomai gali trukti neilgai, vos kelias minutes, ir praeina savaime. Tai vadinama praeinančiaisiais smegenų ischemijos priepuoliais arba mikroinsultais. Jie nesukelia pasekmių, tačiau tarsi informuoja apie gresiantį didelį pavojų sveikatai ir gyvybei, todėl šių priepuolių jokiu būdu negalima ignoruoti.
Kartais gydymo medikamentais (kraujospūdį, širdies ir kvėpavimo veiklą reguliuojančiais ir smegenų pabrinkimą mažinančiais vaistais) neužtenka - prisieina operuoti. Po to skiriamas reabilitacinis gydymas - masažai, gydomoji mankšta. Svarbu laikytis tinkamo darbo ir poilsio režimo, tinkamai maitintis.
Šiuo metu insultą patyrusių ligonių reabilitacija yra gana aukšto lygio, todėl tik labai nedidelė ligonių dalis lieka gulėti ant patalo. Tačiau kad ir kaip neblogai jaustųsi insultą patyręs žmogus, jis dažnai lieka nedarbingas, skiriama invalidumo grupė.
Pasak gydytojos Dianos Obelienienės, mirtis ligonį gali ištikti ir po pirmojo insulto, tačiau būna, kad greitoji pagalba atveža jau pažįstamą ligonį, anksčiau patyrusį net kelis insultus. Po pirmojo insulto per trisdešimt dienų vidutiniškai miršta kas 5-6 ligonis.
Rizika patirti insultą padidėja sergantiesiems cukriniu diabetu ar širdies nepakankamumu, širdies vožtuvų ligomis, širdies ritmo sutrikimu.
Profilaktika
Gydytoja neurologė Diana Obelienienė pabrėžė, jog insultui išsivystyti daug reikšmės turi netinkamas gyvenimo būdas ir netinkama mityba. Kaip minėta, žmogų nualina, smegenis pertempia įtemptas psichinis ir fizinis darbas, poilsio stoka, sūrių, riebių, daug cholesterolio turinčių maisto produktų vartojimas.
Išsivysčiusių Vakarų šalių gyventojai, pasak gydytojos, puikiai suvokia, kokios sunkios yra insulto pasekmės, todėl kur kas labiau saugo savo sveikatą. Pas mus, deja, sveikata dažniausiai susirūpinama tik tada, kai patiriamas pirmasis insultas. Neretai į klinikas patekę insultą patyrę ligoniai prisipažįsta dirbę keliuose darbuose, mažiausiai trejus metus neatostogavę, dėl per didelio užimtumo nesitikrinę kraujospūdžio.
Didelę įtaką insulto profilaktikai turi judėjimas, reguliari mankšta, antsvorio (jei tokio turime) mažinimas, žodžiu, visi tie dalykai, kuriuos žmogus pajėgus padaryti pats - be medikų pagalbos ir materialinių išlaidų. Rūkantieji turėtų tuojau pat atsisakyti šio žalingo įpročio, nes, kaip jau minėta, jiems greičiau susidėvi kraujagyslių sienelės. Taurelės mėgėjai turėtų nepamiršti, jog alkoholis didina kraujo spaudimą, o tai irgi tiesiogiai siejasi su insulto išsivystymu.
