Gruzdžiai - nemažas miestelis šiauriau Šiaulių. Čia yra didžiulė bažnyčia, ligoninė, dvi mokyklos ir dvi vaistinės. Dabar, po keliolikos metų pertraukos, Gruzdžiai turi ir savo žmogžudį. Remigijus Milevičius, išpaikintas vietinio krautuvininko sūnelis studentas, be jokios priežasties, vien norėdamas pasirodyti prieš draugus, žiauriai užspardė nieko dėtą praeivį, po to išniekino jo lavoną.
Porą valandų po vidurnakčio miestelio S. Dariaus ir S. Girėno gatvės gyventojus prikėlė policijos ir greitosios pagalbos automobilių žiburėlių šviesos. Mašinos sustojo prie žemės ūkio technikos ir ūkinių prekių parduotuvės, pareigūnai kažką ilgai ir kruopščiai veikė, todėl keli netoliese gyvenantys gruzdiškiai išėjo laukan pažiūrėti, kas įvykę. Pamatę pakraupo - gatvės pakraštyje telkšo kraujo balos, kurių viduryje - negyvas nuogai išrengtas žmogus. Lavonas buvo taip smarkiai sumaitotas, jog niekas žuvusiojo nepažino. Kiek pareigūnai beklausinėjo, niekas iš šalia gyvenančiųjų nieko negirdėjo. Matyti juo labiau nematė - Gruzdžių seniūno rūpesčiu po 22 valandos išjungiami visi gatvių žibintai ir miestukas paskęsta kraupioje tamsoje.
Iš pradžių iškelta versija, jog žmogų suvažinėjo koks nors vairuotojas, o po to gėdingai paspruko iš avarijos vietos.
Tik rytą nustatyta žuvusiojo asmenybė - gyvybės neteko 46 metų bedarbis Antanas Barauskas. Jis su sugyventine Violeta, mažu sūneliu ir Violetos sūnum Žilvinu (28 m.) gyveno miestelio pakraštyje, Jaunimo gatvėje stūksančiuose barakuose prieš buvusį dvarą. Vertėsi vargingai, tik iš atsitiktinių uždarbių. Mėgo išgerti, tačiau girtas nebūdavo agresyvus, bent jau žmonių gatvėje niekada neužkabinėdavo.
Rytą pareigūnai išsiaiškino, jog paskutinę gyvenimo dieną Antanui ypač nesisekė. Pirmiausia jį kieme sumušė pažįstamas dėl kažkokios dujinės plytelės. Nusiraminimui A. Barauskas su posūniu Žilvinu išgėrė alaus. Pritrūko, tad prieš vidurnaktį vyrai susiruošė į visą parą veikiančią parduotuvę dar gėrimo. Sankryžoje prie A. Griciaus vidurinės mokyklos Antanas su Žilvinu, susitarę susieiti po ketvirčio valandos, išsiskyrė - posūnis nupėdino į parduotuvę, A. Barauskas pasuko pas pažįstamą Kalinčiką pasiklausti - gal šis paimtų į darbą kirsti miško?
Žilvinas, laikydamas kelis butelius alaus ir maišą traškučių, veltui pusvalandį mindžikavo ant sankryžos - Antanas nepasirodė. Vaikinas parėjo namo, o rytą pažadino policininkai...
Nežinia, ar būtų buvę išsiaiškinta, kas įvyko naktį netoli Gruzdžių centro, jei ne Šiaulių kriminalistų sąžiningas požiūris į darbą. Atrodytų, ekspertizė dėl suvažinėto išgeriančio bedarbio lavono gali palaukti pirmadienio - kas čia bepasikeis, tačiau pareigūnai pasirūpino, kad mirties priežastis būtų nustatyta kiek įmanoma greičiau.
Skrodimo išvada pareigūnus privertė susirūpinti - A. Barauskas nužudytas pačiu ciniškiausiu būdu, žmogų kankinant ir sukeliant nežmonišką skausmą. Vyras buvo ilgai mušamas kumščiais, spardomas, jam nugriuvus, tikėtina, šokinėta ant galvos iš krūtinės. Nelaimėliui sutrupėję šonkauliai, sudraskyti plaučiai, o kepenys kone į košę virtusios. Veidas taip suspardytas, kad atpažinimui atvežtas brolis Antaną pažino ne iš karto. Žmogų pribaigęs žudikas tyčiojosi iš lavono - nemovė batus, nutraukė kelnes ir net kelnaites, ant rankų rastos panašios į deginimo žiebtuvėliu žaizdos.
Šiaulių rajono kriminalinės policijos bei prokuratūros pareigūnai kelias paras be poilsio davėsi po Gruzdžius, kol rado nakties įvykių liudytojus, po to sulaikė ir įtariamąjį - išpaikintą ir išgėrinėti pamėgusį vietinio krautuvininko aštuoniolikmetį sūnelį.
Vėlų penktadienio vakarą po Gruzdžius bastėsi keliolikos jaunų vyrukų kompanija. Aišku, buvo išgėrinėjama. Daug kas iš gruzdiškių linkę manyti, jog neapsieita ir be narkotikų. Kažkas matė vaikinus šokiuose, kiti kalba apie barą.
Po vidurnakčio jaunuoliai jautė energijos perteklių, o išsilieti nebuvo kur. S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje kažkuris akmeniu išmalė vieno namuko tris langus, priešais stovinčiajam išdaužė dar vieną, tačiau nuo to tik dar labiau niežėjo rankos ir užsigeista įdomesnių nuotykių. Savo nelaimei, kaip tik tuo metu pro šalį ramiai sau ėjo Antanas. Jaunuoliai turėjo pažinti A. Barauską iš vešlių ūsų - šis gruzdiškis jau daug metų kone kasdien vaikštinėdavo po miestelį. Kompanija žinojo, kad tai pilkas mažas žmogelis, kurį užkabinus nebus kas ateina atkeršyti. Pasak liudytojų, aršiausiai nusiteikęs Remigijus Milevičius lyg laukinis metėsi kumščiais ant nieko nesuprantančio praeivio...
R. Milevičius tik šį pavasarį Gruzdžiuose baigė vidurinę mokyklą. Tėvai padorūs, pasiturintys žmonės, miestelyje valdo maisto prekių parduotuvę. Remigijaus pedagogai sako, kad jis buvo problemiško charakterio - konfliktavo su bendraklasiais, buvo įsivėlęs į negražią istoriją su mobiliojo ryšio telefonu. Dar nebaigęs mokyklos pastebėtas išgėrinėjantis. Pasak gruzdiškių, neblaivus Remigijus būdavo piktas ir agresyvus.
Miestelyje sklando gandai, jog tėvai deda pastangas, kad sūnus būtų pripažintas nepakaltinamu nepilnapročiu ir taip išvengtų atsakomybės.
Autoriaus nuotr.
Našlaičiu liko A. Barausko sūnelis Tomukas, kuriam dabar - septyneri.
