Gyventojų surašymo duomenimis, Lenkijoje gyvena apie 6 tūkst. lietuvių, o patys lietuviai tvirtina, kad jų yra bent tris kartus daugiau - 20 tūkstančių. Šiomis dienomis paskelbti pernykščio surašymo duomenys sukėlė sumaištį tarp Lenkijoje gyvenančių tautinių mažumų, kurios rezultatus vadina neteisingais ir neįtikėtinais, rašo Lenkijos dienraščiai.
Surašymo duomenimis, Lenkijoje gyvena kelis kartus mažiau lietuvių, ukrainiečių ir baltarusių, nei skaičiuoja pačios mažumos.
Tačiau Lenkijoje labai padaugėjo vadinamųjų šlionskiečių - Silezijoje gyvenančių maišytos lenkiškai vokiškos kilmės žmonių, kurie neturi Lenkijoje tautinės mažumos statuso. Jų užregistruota beveik 200 tūkstančių.
Surašymo duomenimis, Lenkijoje gyvena 48 tūkst. baltarusių, 31 tūkst. ukrainiečių ir tik apie 6 tūkst. lietuvių.
Tuo tarpu šių tautinių mažumų draugijų atstovai tikina, kad Lenkijoje yra apie 200 tūkst. baltarusių, 50 tūkst. ukrainiečių ir 20 tūkst. lietuvių.
Po vadinamųjų šlionskiečių antra pagal dydį tautinė mažuma Lenkijoje yra vokiečiai - 153 tūkst., tačiau patys Lenkijos vokiečiai teigia, kad jų yra beveik milijonas.
Mažiausiai Lenkijoje yra slovakų, žydų, armėnų ir čekų. Jų skaičius svyruoja nuo 2 tūkst. iki 800.
Iš viso Lenkijoje gyvena 13 tautybių atstovai ir jie sudaro vos 1,2 proc. visų šalies gyventojų.
Spaudoje tokį skaičių neatitikimą bandoma paaiškinti tuo, kad tautines mažumas veikia asimiliaciniai procesai, kad daugelis žmonių surašymo metu nepanoro nurodyti savo tautybės, nenorėdami komplikuoti savo santykių su vietos lenkais ir savivaldybių atstovais.
Lenkijos tautinių mažumų atstovai baiminasi, kad tokie surašymo rezultatai gali sumažinti dotacijas iš biudžeto mažumų kultūrų puoselėjimui.
BNS
