Remigijus RAINYS
Šakių rajone, Gelgaudiškio seniūnijos Branduoliškių kaime, gyvenanti Dalytė Tamašauskienė (51 m.) tikina, jog tikrai netikėjo, kad jos gimtadienio proga surengtas pobūvis pasibaigs taip liūdnai. Tiesa, pradžioje viskas klostėsi taip, kaip pridera: prie vaišių stalo jos ne per seniausiai įsigytame vienkiemyje, be pačios sukaktuvininkės, įsitaisė jos sugyventinis Antanas Treinys (44 m.) bei toje pačioje sodyboje besiglaudžiantis samdinys Stasys Jurgelaitis (45 m.). Užstalėje vietos pakako ne tik šeimininkės pasveikinti atskubėjusiai Dalytės draugei Irenai Kutkaitienei iš gretimo Pakalniškių kaimo, kurią atlydėjo jos sūnus Tadas Kutkaitis (26 m.), bet ir kaimynystėje su senute motina gyvenančiam dar vienam D. Tamašauskienės samdiniui Antanui Kazlauskui (43 m.).
Čia dera įterpti, jog D. Tamašauskienė anaiptol nėra turtinga žemvaldė, galinti samdytis net du darbininkus, tačiau jos įsigyta sodyba pasirodė esanti tokia nušiurusi, jog visiems pastatams bent minimaliai suremontuoti reikėjo pinigų ir kelių porų vyriškų rankų. Vienkiemį, kaip ir gerokai padėvėtą automobilį "Audi 100", moteris įsigijo pardavusi dalį iš tėvų paveldėto miško, o nuo pirkinių likusius pinigus pasidėjo į banką. Sodybos atnaujinimą buvo nuspręsta pradėti nuo naujos malkinės statybos, tad sugyventiniui A. Treiniui S. Jurkšaičio ir A. Kazlausko talka labai pravertė. Juo labiau kad talkininkai nebuvo brangininkai - dažniausiai tenkindavosi valgiu bei rūkalais ir tik retkarčiais būdavo pradžiuginami viena kita dešimtine litų. Stasys šioje sodyboje ir nakvodavo, o Antanas - atidirbinėjo skolą už kažkur pradangintą D. Tamašauskienės dviratį. Vieną vakarą, pasiskolinęs šeimininkės dviratę transporto priemonę, kaimynas A. Kazlauskas kažkur išvažiavo ir tik po kelių dienų - parsirado pėsčias ir pusnuogis. Kur praūžė ne tik dviratį, bet ir savo drapanas, vyriškis neatsiminė, tačiau D. Tamašauskienei pasižadėjo atsilyginti darbu. Neseniai Antanas panašiai pro gerklę praleido ir savo septyniasdešimtmetės močiutės Irenos karutį, kurį, senolei tik vieną naktį nenakvojus namie, nukniaukė ir pardavė už 150 litų.
Dalytės gimtadienis buvo švenčiamas gana neilgai, nors ko jau ko, tačiau gėrimų ant stalo netrūko. Apie 21 valandą kauštelėję svečiai išėjo namo, o sodybos šeimininkai ir Stasys Jurgelaitis atsigulė miegoti. Su sugyventiniu Antanu į vieną lovą atsigulusi Dalytė po pagalve pasikišo didoką moterišką rankinę, kurioje laikė savo pasą, automobilio registracijos dokumentus, mobilųjį telefoną "Nokia" ir 800 litų. Apvalią sumelę moteris iš banko išsiėmė gimtadienio išvakarėse ir likusius nuo vaišių pinigus ketino skirti dantims susidėti. Apie tai buvo kalbama ir per pobūvį, tad apie namuose esančius pinigus žinojo visi vaišių dalyviai. Maždaug po valandos kitame kambaryje miegojusį Stasį prispyrė gamtiniai reikalai ir vyriškis, atidaręs tvirtai nakčiai užsklęstas laukujes duris, nuskubėjo už tvartelio. Vėliau S. Jurgelaitis tikino, jog matė, kaip per jo paliktas atviras duris į trobą sugužėjo abu neseniai namo neva išėję vyriškosios lyties vaišių dalyviai, bet pagalvojo, kad vyrai sugrįžo paprašyti dar vienos kitos taurelės.
Tačiau taip nesunkiai vidun patekę Tadas Kutkaitis ir Antanas Kazlauskas degtinės neprašė. Vienas užmetė ant Dalytės veido nuo žemės sugriebtą skudurą ir laikė moteriškės burną, kad ši nerėktų, o kitas - gerokai vožtelėjo iš krašto lovoje gulėjusiam Antanui Treiniui į žandą ir išsitraukė iš po pagalvės moterišką rankinę su visu D. Tamašauskienės geru. Kai Stasys sugrįžo, užpuolikai jau buvo dingę nakties tamsoje, o D. Tamašauskienė sugyventinio mobiliuoju telefonu bandė prisiskambinti policijai.
Pareigūnams įtariamųjų karštais pėdsakais sulaikyti nepavyko, nes abu už vagystes jau ne kartą baudžiamojon atsakomybėn traukti asmenys savo namuose nenakvojo. Drauge su Tadu Kutkaičiu kažkur prašapo ir jo mama. Kitą dieną Dalytė, nuvažiavusi į Gelgaudiškį, matė prie uždarytos parduotuvės slampinėjantį Antaną Kazlauską, tačiau dar iš tolo Dalytei riktelėjęs, jog jis tikrai nekaltas, vyriškis staiga pasišalino.
Ikiteisminį tyrimą dėl plėšimo pradėję teisėsaugininkai apžiūrėjo visas Gelgaudiškių apylinkių landynes, tačiau įtariamųjų ten neaptiko. Žinia, jog su tokiu grobiu plėšikėliai galėjo patraukti ir į pačius Šakius. Jog jos skriaudikai bus sugauti, neabejoja ir nukentėjusioji, tačiau ji bijo, kad iš jos pagrobtus pinigus jie jau bus suspėję pragerti. O ką nors atgauti per teismą iš tokių plikšių D. Tamašauskienė nesitiki.
