Panevėžio apygardos teismas paskelbė nuosprendį Kupiškio rajono Skapiškio miestelyje gyvenančiam Broniui Šlapeliui (40 m.). Bedarbis, dviejų mažamečių dukrelių tėvas, priremtas materialinių problemų (sunkiai susirgo žmona), susigundė neteisėtu būdu "pasidaryti" pinigėlių - apiplėšti vienišą gyventoją.
Vieną praėjusios žiemos priešpietę Bronius Šlapelis sėdo ant dviračio ir numynė į Kepurių kaimą. Įvairavęs į Genovaitės N. sodybą, sustojo prie šulinio - neva norįs atsigerti. Iš trobos išėjusi Genovaitė pasiteiravo, ko nepažįstamasis pageidaująs. Bronius paklausė, ar nieko daugiau nėra namuose, o patikli moterėlė išpyškino gyvenanti vienui viena, nes vaikai jau suaugę ir sukūrę šeimas ir į kaimą užsukantys gana retai. Dar kiek patrypinėjęs Bronius išvažiavo. Tačiau netrukus sugrįžo atgalios. Žinoma, jau pasiruošęs apiplėšimui - iš žmonos pėdkelnių pasidaręs kaukę, kišenėn įsimetęs peilį...
Genovaitė tuo metu kaip tik iš kažkur parėjo. Stengdamasis, kad jo nepamatytų, plėšikas pasislėpė už garažėlio. Na, o kai moteriškė išsitraukė durų raktą, Bronius ją su peiliu rankoje užpuolė iš už nugaros. Ir, žinoma, pareikalavo pinigų.
Genovaitė užpuolikui atidavė du į laikraštinį popierių įvyniotus ryšulėlius. Juose buvo 740 litų. Daugiau patikino neturinti
Grįžęs namo Bronius visų pirma sudegino savadarbę kaukę. Tada nuskubėjo į parduotuvę, nupirko maisto produktų, po 15 litų davė abiem dukroms. Kitą dieną vyriškis išlėkė į Panevėžį - šio miesto ligoninėje jau kuris laikas gulėjo jo žmona. Jai irgi nepagailėjo lauktuvių... 500 litų paliko ateities reikmėms.
Teisme vyriškis labai gailėjosi nuskriaudęs senolę, tvirtino taip baisiai pasielgęs verčiamas aplinkybių ir dievagojosi daugiau niekada taip nedarysiąs. Teismas atsižvelgė į lengvinančias aplinkybes (kaip minėta, Bronius vienas išlaikė šeimą - dvi dukras ir invalidę žmoną), be to, anksčiau neteistas, ir skyrė jam dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.