Virginija GRIGALIŪNIENĖ
- Viskas, daugiau į "džiungles" negrįšiu, - "Akistatos" žurnalistus patikino ilgus metus Skuodo rajone, Derkinčiuose, gyvenęs 86 metų senolis Julius Dvarionas, ką tik paleistas iš Skuodo rajono areštinės. - Baisu... Juo labiau kad ir visus tris šautuviukus, kuriuos buvau susimeistravęs atsiginti nuo plėšikų, policija atėmė...
Prieš keletą dienų užkluptas plėšiko Julius Dvarionas vietoj reikalaujamų pinigų išsitraukė savadarbį šautuviuką ir patiesė atėjūną iš pirmo šūvio.
Nors Derkinčių kaime sutiktos moterys gyrė Julių už drąsą ir ryžtingumą, žemaitiškai porino, esą "Juliuks vuo kap vyrišką padari, tap i rek...", pats Julius prisipažino dar niekaip negalįs atsigauti.
- Geriau jau mane būtų užmušęs... - galiausiai pravirko žilagalvis.
Savigynai įsitaisė "šaunykų"
Julius Dvarionas nuošalioje, prie miškelio besiglaudžiančioje varganoje sodybėlėje gyveno su jaunesne seserimi Zuzana. Ši - viename trobelės gale, Julius - kitame. Anksčiau Julius buvo įrengęs dar vieną įėjimą. Antrai sesutei. Anuomet Julius juokaudavo esąs dviejų seserų sargybinis... Kai viena sesuo pasimirė, trobelėje liko tik Zuzana ir Julius.
Ilgus metus šis ramus kraštas, anot Juliaus, nebuvo užkliuvęs jokiems vagims ar plėšikams. Aplinkui gyvena dori, tvarkingi žmonės, o svetimi, girdi, čia neatklysdavo. Beje, keliskart per savaitę Juliaus troboje apsilankydavo seniūnijos paskirta globėja. Pasiteiraudavo, ar nereikia pagalbos, ar jau ne laikas nupirkti vaistų.
Visas žinias ir naujienas įdėmiai sekantis Julius Dvarionas atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvoje ėmė daugėti nusikaltimų, kurių metu nukentėdavo seni, vieniši, apsiginti nepajėgiantys žmogeliai. Baimindamasis, kad ir pats nesulauktų nekviestų svečių, visų galų meistru nuo seno kaimiečių vadinamas Julius susikonstravo šautuviuką. Po to - dar du. Vienas iš to trejeto, anot Juliaus, buvo skirtas "žulikams" nubaidyti - tik garsiai pokšteldavo. Kiti du - jau rimtesni.
Tiesą sakant, Julius nelabai tikėjo, jog kada nors tuos "šaunykus" teksią panaudoti (senoliui tiesiog buvo drąsiau juos palovy turėti). Juolab Julius nesitikėjo, kad namų darbo įtaisas gali atnešti mirtį...
Sužinojo apie gautą pensiją
Kaip jau nustatyta, gretimame kaime pas stambų ūkininką tris dienas uždarbiavo toje pačioje seniūnijoje gyvenantis Vaclovas Lekstutis (55 m.), anksčiau jau šešis kartus už įvairius nusikaltimus teistas, pernai vasarį iš pataisos namų anksčiau laiko paleistas itin pavojingo recidyvisto "titulą" gavęs vyriškis. Jis, kaip spėjama, iš kitų darbininkų sužinojo, kad iš vakaro visiems seniūnijos pensininkams buvo išmokėtos pensijos. Po darbo gavęs iš ūkininko keletą taurelių, V. Lekstutis, matyt, užsinorėjo ir daugiau svaigalų. O pinigų kišenėse nebuvo. Tad ilgai nesvarstęs užsuko į pamiškėje stūksančią Dvarionų sodybėlę.
Tuo metu alumi pasivaišinęs Julius Dvarionas, pamiršęs iš vidaus užsisklęsti duris, buvo prigulęs popiečio miego, o kitame namo gale įsikūrusi sesuo Zuzana, nors ir nemiegojo, duris laikė užrakintas. Išgirdusi, jog kažkas šlaistosi apie sienojus, moteris pamanė, kad užsuko giminaičiai. Tačiau durų atverti neskubėjo - dėl visa ko žvilgterėjo pro langelį. Vaje, visai nepažįstamas ir, atrodo, išgėręs vyras! Zuzana manė tyliai patupėsianti kambarėlyje, tasai atėjūnas paklebensiąs duris ir išsinešdinsiąs iš kiemo... Tačiau to būta atkaklaus. Nesulaukęs, kol atsivers vienos durys, jis truktelėjo kitas... Atidarytos! Vikriai įsliuogė vidun ir pamatė ant lovos nuvirtusį senolį. Nieko nelaukęs tvojo žmogui kumščiu į galvą, o kai šis, nieko nesuvokdamas, pašoko ir nustebęs riktelėjo "Kas čia? Ko nori?", pareikalavo pinigų. Girdi, žinąs, kad pensija jau atnešta, taigi greičiau krapštyk šimtines! Julius Dvarionas sumojo, kad su gerokai jaunesniu plėšiku susigrūmus nėra jokių šansų laimėti, todėl akimirksniu nusprendė, kaip chuliganą pergudrauti.
- Palauk, vaikeli, paieškosiu tau tų pinigų, - glostydamas sopantį paakį, Julius pakilo iš lovos ir ėmė lėtai žingsniuoti spintutės link - viename jos stalčiuje gulėjo ir pinigėliai, ir į tuščią kefyro tetrapaką įkištas užtaisytas "medinukas".
- Drebančia ranka atitraukiau stalčiuką, išėmiau tą pakelį, ir nežinojau, kaip pasielgti, - prisiminė Julius Dvarionas. - Bet galvoti nebuvo kada... Ėmiau krapštytis, neva traukiu pinigus, o po kelių akimirkų staiga atsitraukiau į šalį, nusitaikiau į tą vyrą ir drąsiai surikau: "A nori?" Tas turbūt net nepagalvojo, kad turiu ginklą, dar kažką suburbėjo, o aš nieko nelaukęs ir iššoviau...
Pasak Juliaus, į kairiąją krūtinės pusę gavęs atėjūnas iškart nuvirto ant žemės ir nustojo judėti. Persigandęs Julius neteko žado: stovėjo, žiūrėjo ir galvojo, kas dabar bus. Išgirdusi triukšmą ir šūvį, pas brolį atskubėjo sesuo Zuzana. Ji turi mobilųjį telefoną, tad nedelsdama paskambino Skuode gyvenančiai dukrai, kuri iškvietė policiją.
Julius Dvarionas po šio nutikimo buvo labai susijaudinęs, sutrikęs. Jis nelabai teprisimena, kaip buvo nuvežtas į policijos komisariatą, kaip pareigūnai liepė pūsti į alkotesterį.
- Alkoholio tikrai kažkiek pripūčiau, bet juk ir išgėrę turi teisę gintis, - svarstė senolis, vėl priėjęs prie išvados, kad neturėjo kitos išeities.
Po skyrybų į moteris nesidairė
Nors po apklausos ir paleistas į laisvę, Julius Dvarionas baiminasi, kad už tai, jog gynėsi, netektų atsidurti pataisos namuose. Jau ir sveikata, girdi, nekokia - užpuolusios sunkios ligos, nė dienos neišsiverčiąs be vaistų. O kalėjime kas jų duos?
Nors, teisybę pasakius, tokio garbaus amžiaus sulaukęs senolis, iš šalies stebint, atrodo dar visai neblogai. Pats vaikšto, kruta, pats valgyti pasigamina ir dar bokalą alučio kada ne kada ištuština.
Pasiteiravome, ar Julius buvo sukūręs šeimą, ar turėjo vaikų. Pasirodo, keturiolika metų jaunesnė žmona Stasė Julių seniai palikusi - pamilusi jaunesnį. Ji gyvena rajono centre, tačiau kada ne kada su buvusiu vyru susitinka, pasikalba. Dvarionai užaugino dvi dukteris ir vieną sūnų, tiesa, pastarasis jau miręs. Tad paleistą iš areštinės tėvą laikinai priglaudė Kretingoje gyvenanti dukra Stasė. Čia Julius Dvarionas praleis mėnesį kitą, o vėliau greičiausiai kraustysis į Skuodą. Ten jam ir iš "džiunglių" taip pat pabėgusiai seseriai Zuzanai giminaičiai žadėjo paruošti po atskirą kambarėlį.
Į klausimą, kodėl po skyrybų su pirmąja žmona Julius nesusiradęs antrosios, atsakė Juliaus dukra Stasė:
- Tai kad tėvukui nelabai reikėjo moterų... Pats valgyti gaminti mokėjo, pats skalbėsi, tvarkėsi, mus visus apkirpdavo, per darbus neturėdavo kada į panas dairytis...
Pasirodo, Julius ne tik šautuviukus, kaip pats tvirtina, plikom rankom sumeistrauti mokąs, bet kadaise ir peilius gaminęs, ir krepšius pynęs bei pardavinėjęs, dviračius taisydavęs - vis prisidurdavęs prie nedidelio kolūkiečio atlyginimo.
Julius tikina visą gyvenimą buvęs ramus žmogus, tik va senatvėje, girdi, taip išėję, norėjęs tik pabaidyti, o nušovęs žmogų. Kiek patylėjęs Julius Dvarionas prisipažino jau buvęs teistas už žmogžudystę. Tiesa, labai seniai, 1947-aisiais. Anot Juliaus, jam tada buvo 29 metai. Per Velykas Julius buvo užpultas, susimušė. Gavęs į galvą akmeniu, stvėrė pašaly numestą kastuvą ir taip pylė skriaudikui, kad šis nugriuvęs ilgai neatsikėlė. Gal, girdi, nukentėjėlis ir būtų išgyvenęs, jei ne artimųjų suteikta klaidinga pagalba: dvi dienas ligonio nevežė daktarams, kirstinę žaizdą galvoje bandė išgydyti "saliarka"... Kai po dviejų dienų sužeistasis pasimirė, Julius buvo sulaikytas, nuteistas ir ilgam "iškomandiruotas" į Rusijos anglies kasyklas. Tik grįžęs atlikęs bausmę ("Ačiū Stalinui, kad mirė pačiu laiku - paskelbė amnestiją!") Julius susipažino su Stasele ir greitai atšoko vestuves...
Šautuvus reikia legalizuoti
- Man policijoj pasakė, kad šaunamąjį ginklą leidžiama laikyti tik atitinkamai įregistravus, gavus leidimą, - pasakojo Julius Dvarionas. - Kas tokį savadarbį registruos? O fabrikinio braunyko joks pensininkas neįpirks. Per brangu...
Deja, pensininkams atskiri įstatymai neleidžiami - privalu laikytis visiems šalies gyventojams nustatytos ir galiojančios ginklų laikymo tvarkos. Būtent dėl to, kaip užsiminė laikinai einantis Skuodo rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareigas Raimondas Galdikas, senolis iš Derkinčių gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nužudymą (pripažinus, kad neviršijo būtinosios ginties), tačiau gali tekti atsakyti už nelegalų ginklo ir šaudmenų laikymą. Kuo visa ši istorija baigsis, parašysime vėliau.
