Sigitas STASAITIS
Nuo šiol Pakruojis - Lietuvos HAV (humoro, alaus ir varnų) sostinė. Dėl pirmųjų dviejų viskas aišku - pakruojiečiai visada garsėjo linksmu būdu bei naminiu alumi. O varnų šiame rajone dar mažiau nei kur kitur. Mažiau todėl, kad pakruojiečiai su draugais varnas šaudo ir... valgo. Ir visai ne dėl humoro, o kad skanu! Praėjusį savaitgalį Pakruojo rajone, Poilsio ir turizmo centre, surengtas pirmasis HAV sąskrydis. Į nuostabią varniukų valgytojų šventę susirinko šimtai linksmai nusiteikusių žmonių. Visi ragavo varnienos, gėrė "Varniukų" alų ir įsigijo po HAV piliečio pasą.
Prieš šventę buvo surengta parodomoji varnų medžioklė, į kurią smalsumo vedamas nuskubėjo ir "Kranklio" korespondentas. Negausaus būrelio žurnalistų Pakruojyje prie autobusiuko laukė trys varnų medžiotojai: Pakruojo verslininkų asociacijos prezidentas Antanas Albrikas, panevėžietis teisininkas Andrius Gudžinskas bei pastarojo foksterjeras Giurza. Sukritę ant sėdynių dardame į gretimo Linkuvos miestelio parką. Vieta medžioklei ideali - praeivių nėra, užtat varnų - šimtai. Jos pavojų pajuto anksčiau nei medžiokliai spėjo išsitraukti šautuvus ir piktai rėkdamos pakilo į orą.
- Nieko, jauniklės nepabėgs, - aiškina medžiotojai, užtaisydami šautuvus ir nusitaikydami aukštyn į medžių lają.
Šautuvai pneumatiniai, tad šūvių beveik negirdėti, o pirmosios nukautos varnos jau krenta žemėn foksterjero Giurzos džiaugsmui.
- Varnos valgomos ir jaunos, ir senos, tačiau sumedžioti suaugusį paukštį - beviltiškas užsiėmimas, - užpumpuodamas šautuvą prieš eilinį šūvį aiškina A. Gudžinskas. - Varna ne veltui įrašyta tarp penkių gudriausių šios žemės sutvėrimų. Pamačiusios medžioklius senės varnos nuskrenda arba pakyla taip aukštai, jog nė geriausias snaiperis nepasieks. Tad paprastai medžiojami varnų jaunikliai. Geriausia varnauti vėlų pavasarį, kai prakutę varniokai jau straksi šakomis, o skristi dar nemoka.
Vieną po kito medžiokliai numuša kokį septynetą varniukų. Jei šovinukas pataiko tik į uodegą, varniukas iš baimės šoka nuo šakos, išskleidžia sparnus ir... apsidžiaugia išmokęs skristi. Jaunikliai dar kvaili - pavargę tupia į gimtąjį medį. Apačioje kaip tik to ir laukia medžiotojai. Visi varniūkščiai nukauti arba išsislapstę lizduose, taigi medžioklę baigiame turėdami beveik dešimt paukščių.
Po medžioklės išaiškėja, jog negyvas varnas doroti lengviau nei vištas. Susėdę daržinėje A. Albrikas ir A. Gudžinskas paukščių nepeša, o įpjovę pakaklę akimirksniu nulupa odą su visomis plunksnomis. Tada belieka išimti vidurius, mėsą išmirkyti šaltame vandenyje su actu - ir paukštis paruoštas kepimui.
Žinoma, su dešimčia paukščių sąskrydžio neiškelsi. Praėjusią savaitę šie medžiotojai buvo surengę kelių dienų baudžiamąją ekspediciją į Paberžę. Šiame kaime tiek privisę varnų, jog jos baigia užkankinti tėvą Stanislovą - apdergia visus gausiai atvykstančius ekskursantų automobilius. Lietuvoje sumažėjus plėšriųjų paukščių varnos nebeturi priešų ir labai suįžūlėjo. Jos užkapoja kitus mažus paukštelius, net zuikučius, vis dažniau lizdus suka miestuose ir prie sąvartynų. Pagal medžioklės taisykles varna - ištisus metus naikintinas paukštis, tik rimti medžiotojai varnomis bodisi.
Medžioklė Paberžėje buvo labai šauni. A. Gudžinskas sakosi nušovęs per pusę tūkstančio varnų, jo bičiuliai - dar porą šimtų. Tiesa, buvo šaudoma medžiokliniais šautuvais, tad teko gauti vietinio seniūno leidimus, informuoti policiją. O norint varnų pasišaudyti pneumatiniu šautuvu nereikia leidimo nei ginklui įsigyti, nei varnoms šaudyti - tik netingėk.
Lietuviai varnas valgo šimtus metų. Besimokydami vidurinėje mokykloje skaitėme, tik ne visi prisimename, už ką K. Donelaičio "Metų" herojus Dočys prieš teismą stojo. Taigi jis Durakui šautuvą davė, kad šis išvėsęs bernas varną nusišautų. Na, varnų ir kvailių niekuomet netrūko - šaudamas į paukštį Durakas pataikė į šiaudų stogą ir pusę kaimo supleškino. Nesidavė Dočkus taip lengvai apkaltinamas - teisiamasis atšovė, jog šaudyti varnas pats karalius liepė!
Tai gryniausia teisybė. Jau viduramžiais kai kurių paukščių mūsų žemėse buvo tiek privisę, jog jie valstiečių derliui žalą darė, o miestiečiams labai dergė tuo net karalius nervindami. Knisdamiesi po archyvus istorikai aptiko, jog 1721 metais karalius Fridrichas buvo išleidęs įsakymą naikinti varnas, žvirblius bei kitus grūdų lesikus. Valstiečiams buvo nurodyta nugalabyti po 12 varnų ir antratiek žvirblių, ponams ir bajorams ši prievolė, berods, buvo dar didesnė. O kadangi lietuvis - ūkiškas žmogus, negi nudaigojęs paukštį išmes neparagavęs? Išsivirė, "pakaštavojo" ir labai patiko, tad dauguma buvo pamėgę varnas valgyti. Po to buvo dar du įsakymai, trečiojo išlikęs net originalas.
Sovietmečiu buvome apgaudinėjami, jog baudžiavos laikais žmonės varnas valgė iš bado. Nesąmonė. Tuose pačiuose K. Donelaičio "Metuose" suskaičiuokime, kiek būrai gyvulių laikė, ir iš tokio "bado" tik juoksimės. Nors, kita vertus, varnoms iš tikrųjų turime būti dėkingi, kad gyvi esame - per viduramžių badmečius, karus ir marus mūsų proseneliai kuo įvairiausiais paukščiais misdami ir teišliko. Tad nenuostabu, jog ilgus metus žvirblienos "košeliena" buvo tradicinis lietuviškų Kalėdų, o varniena - Sekminių patiekalas Tai todėl, kad žvirblius lengviausia gaudyti žiemą sutūpusius į šiaudinį stogą - tereikia palipus iena perbraukti ir turi pilną maišą. Taip ir gimė posakis apie skalsų darbą: "Gaudom kaip žvirblius prie Smilgių".
Na, o varnų jauniklius geriausia medžioti vėlyvą pavasarį, kaip tik prieš Sekmines.Varnos valgomos visokios - ir jaunos, ir senos, tačiau pasigauti suaugusį paukštį - beviltiškas užsiėmimas. Ne veltui pagal intelektą varnos - tarp pačių gudriausiųjų šios žemės sutvėrimų. Pamačiusios medžioklius jos nuskrenda arba pakyla taip aukštai, jog su jokiu šautuvu nepasieksi. Jauni varniukai - kitas reikalas. Pavasarį ateina laikas, kai milijonai varniukų jau prakutę, aplink lizdą straksi šakomis, tačiau skraidyti dar nemoka. Tuo laikotarpiu, trunkančiu apie porą savaičių, varniukų galima sočiai prišaudyti ir net prigaudyti. Taip, ir prisigaudyti, ką darydavo neturtingieji kuršiai, bene ilgiausiai mūsų kraštuose išlaikę varnagaudžių tradicijas. Jie varnas medžiodavo tinklais bei kabliais arba patys mikliai, kaip Tarzanas, šokinėdami iš medžio į medį išpurtydavo varnų lizdus. Tiek varnų prigaudydavo, jog nebesuvalgydavo ir sūdytas veždavo į Klaipėdos bei Karaliaučiaus turgus. Kad miesčionys geriau pirktų, pardavėjai varnieną dažniausiai vadindavo "bulundėliais". Nuo to laiko balandėliai, nors ir netikri, išsikovojo garbingą vietą ant lietuvio stalo, visiškai ir nepelnytai išstumdami patiekalus iš varnienos. Ilgainiui posakis "varnas gaudyti" ėmė reikšti žioplinėti bei dykinėti.
Panevėžyje gyvenantis teisininkas, o laisvalaikiu medžiotojas Andrius Gudžinskas maždaug prieš tuziną metų nutarė atgaivinti užmirštą varnų medžioklės tradiciją. Kai draugai iš Pakruojo rajono paragavo varnienos, atsirado ir daugiau bendraminčių. Pavyzdžiui, vienam policijos komisarui varniena taip patiko, jog jis, užsigeidęs daugiau varnienos pokylių, savo pavaldinių kriminalistų buvo paprašęs grįžtant iš nusikaltimo vietos "varnų negaudyti", o pastebėti ir įsidėmėti, kur varnų kolonijos lizdus suka - atvažiuos A. Gudžinskas su kompanija ir prišaudys.
Sąskrydyje varnieną kepė varnaėdų kulinarijos autoritetas šiaulietis Arvydas Kavaliauskas. Skaniai išvirė, nes minia varnieną sudorojo per akimirką. Valgė net atvykęs vienas korėjietis. Ragavo ir vilnietė biomedicinos mokslų daktarė Ina Skurdenienė. Ji sakė, jog ilgai knisosi enciklopedijose bei internete, tačiau niekur nerado žinių, jog varnos sirgtų pavojingomis žmogui ligomis. Net keista - lesa, kas pakliuvę, o sveikos, tad žmogui valgyti tinkamos.
Visi varnų ragavusieji turėjo teisę įsigyti HAV sostinės piliečio pasą. "Žmogus žmogui varnas - rašoma dokumente, - nes varnas varnui akies nekerta". Padainavus V. Stakėnui garbingas svečias karikatūristas Jonas Varnas gavo ir HAV garbės piliečio diplomą. Pasus nemokamai gavo ir karikatūristo žmona Vitalija, kuri iki ištekėdama nešiojo Kulšytės pavardę. Pasai įteikti ir ūkininkams nuo Klovainių sutuoktiniams Juliui bei Onai Varnams.
Daug dar būtų galima rašyti apie labai smagią Varniukų valgytojų šventę, tačiau korespondentui tenka baigti reportažą ir skubėti į teismus - kitą dieną Šiauliuose teisiamas chuliganas V. Varnelis bei prokuroro G. Sereikos žudikas Varnas.
Autoriaus nuotr.
A. Gudžinsko (kairėje) bei A. Albrikio dėka Linkuvos parke šią vasarą bus švariau ir tyliau.
( Saudo )
A. Gudžinsko asmeninis medžioklės rekordas - 383 varnos.
( laimikis );
Labiausiai iš dangaus krentančiomis varnomis džiaugėsi kalaitė Giurza.
( suo );
Tai ir visas laimikis Linkuvos parke.
( nesa );
Nuluptos varnos neatskirsi nuo viščiuko.
( nupese );
Šiaulietis A. Kavaliauskas - didžiausias varnaėdų kulinarijos autoritetas. Pakruojo varnaėdų tradicija - prie varnienos puodų neprileisti moterų.
( verda )
Pagrindinis festivalio organizatorius A. Albrikis varnienos ragautojams išrašė po HAV sostinės piliečio pasą.
( pasai );
Garbės svečiai (iš kairės): Ona Varnienė, Julius Varna, Jonas Varnas bei Vitalija Varnienė irgi ragavo varnienos.
( 4varnai )
