Dieviškas pirmo medaus kvapas atperka visus bitininko vargus ir nerimą, bemieges naktis. Jis suteikia sveikatos ir vilties, kad bityne viskas bus gerai. Bet ir dabar ne kiekvienas pavasarinio medaus išsuka. Posakis "meduvės neuždėsi, medaus neturėsi" dar nepaseno.
Medkopis - šventė
Pirmas medus sukamas birželio pradžioje. Tai daugiausia sodų ir pienių medus. Jis - šviesus. Jo nebūna daug, jis neužsistovi, nors greitai kristalizuojasi.
Kęstutis Jazukevičius prisimena vaikystėje skaitytą knygelę apie bites. Joje buvo patariama neieškoti turguje pavasarinio medaus, nes ten jo paprasčiausiai nebūna. I6 dalies tai buvo tiesa.
Kęstučio tėvas bitininkavo. Kaip ir dauguma senovinių Dzūkijos bitininkų, medų sukdavo vieną kartą per metus - per Žolinę. Jis turėjo kelminių ir varšuvinių avilių, ant kurių meduvių neuždėsi. Todėl daug medaus būti ir negalėjo, jis buvo vaistas, reikėjo taupyti. Tėvai vaikus gąsdindavo: jeigu daug medaus valgysi, sugadinsi kasą ar pan.
Grietinė ir medus
Medaus sukimas būdavo didelė šventė. Dabar tai taip pat yra šventė, tik pasistūmėjusi dviem mėnesiais į priekį. Dieviškas pirmo medaus kvapas atperka visus bitininko vargus ir nerimą, bemieges naktis. Jis suteikia sveikatos ir vilties, kad bityne viskas bus gerai. Bet ir dabar ne kiekvienas pavasarinio medaus išsuka. Posakis "meduvės neuždėsi, medaus neturėsi" visiškai nepaseno (meduvės Lietuvoje plačiau naudoti pradėtos jau po karo).
Avilį, ant kurio uždėtos meduvės, K.Jazukevičius palygino su gero pieno indu, nuo kurio viršaus nugriebiama daug grietinės.
Jurginai traukia bites
Mokomajame kolegijos bityne auginama nemažai medingų augalų. Pavyzdžiui, sirijiniai klemaliai, violetiniai čiobreliai, raudonėliai, kaulažolės, kurias ypač mėgsta kamanės, melisos, kuriomis pasitrinamos rankos einant prie bičių.
Rudenėjant čia pražysta daugybė margaspalvių jurginų. "Kai niekas jau nežydi, bitės ieško nektaro ir tarp jurginų žiedlapių", - pasakojo Kęstutis.
Juodas kaip degutas
Pirmas medus - šviesus kaip saulė, o antras būna tamsus. Dėl to, aiškina K.Jazukevičius, kad jame nemažai lipčiaus. Štai ant vyšnių, serbentų lapų jau matyti nemažai amarų, greitai žaluma pažliugs bičių mėgiamais lipčiaus syvais.
Lipčiaus medus gardus, jis nesikristalizuoja, bet bitėms maitinti netinka. K.Jazukevičius gerai prisimena kažkada padarytą klaidą, kai kelias šeimas prarado dėl to, kad žiemai aviliuose paliko medaus, kuriame buvo lipčiaus. Pavasarį tas medus buvo juodas kaip degutas.
Aviliai ir gyvuliai
K.Jazukevičius kaip veterinaras gerai supranta gyvulių ir bičių santykius. Per medkopį gyvulių netoliese neturi būti. Bitynai turi būti aptverti, nes gyvulys kartais susimano pasikasyti šoną į avilio kampą.
Bičių produktais, ypač pikio ekstraktais, galima būtų sėkmingai gydyti gyvulių ligas, bet tai - ateities dalykas, kol kas niekas tuo neužsiima.
Mėginiai buvo švarūs
"Lietuviškas medus - geras", - dažnai sako bitininkai. Taip mano ir K.Jazukevičius, o jo nuomonė pagrįsta tyrimų duomenimis. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos užsakymu jis tyrinėjo, ar meduje nėra sunkiųjų metalų ir vaistų likučių.
Įvairiose Vilniaus apskrities bitynuose paėmė 54 medaus mėginius. Tik dviejuose mėginiuose, kurie buvo paimti iš bitynų prie judrių kelių, rado sunkiųjų metalų, o viename neleistiną sulfanilamidų vaistą. Vilniaus mieste esančių Stasio Kučinsko ir Vilniaus kolegijos mokomojo bitynų mėginiai buvo švarūs. Nė viename mėginyje nerasta vaistų, kuriais gydoma varozė, likučių. Vadinasi, mūsų bitininkai gydyti bites moka.
Besparnė bitė
Gaila, kad dar yra bitininkų, kurie bičių iš viso negydo. Savo šeimas pražudo, paskui nusikabina iš sveikesnio bityno atlėkusį spiečių ir vėl bitininkauja. Jeigu visi gydytų bites, ligų būtų daug mažiau.
Dabar pastebimas varozės erkių antplūdis. Kęstutis mokomajame bityne matė šliaužiojančią besparnę bitę.
Jis jau ruošiasi rudeniniam gydymui, kuris vyks dviem etapais: rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais gydys gabonu, spalio mėnesį - varidolu (mitaku). Pirmojo medaus derlius parodo, kaip bitės buvo gydytos.
