Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Lietuvą užplūdę alinantys vasaros karščiai priverčia gyventojus ne tik saugotis saulės spindulių, atsargiau elgtis vandenyje, bet ir atidžiau pasidomėti maisto produktų kokybe. Tikriausiai visiems gerai žinoma, kad keletą valandų aukštoje temperatūroje pabuvę greitai gendantys produktai gali pakenkti mūsų sveikatai. Kad neverta pirkti turgavietėse arba tiesiog gatvėje nuo grindinio nelegaliai prekiaujamų mėsos, pieno produktų - žino kiekvienas, nors ne visada to paiso... Tačiau šįkart įdomu sužinoti, ar visada kokybiškus bei šviežius gaminius galima nusipirkti parduotuvėse? Į šį klausimą prekybininkai atsako vienbalsiai - žinoma, ir patikina, jog jie garantuoja už parduodamų produktų kokybę, nes kontrolei skiria ypatingą dėmesį. Ar taip yra iš tikrųjų, nusprendėme sužinoti užkalbinę Kauno miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarinės sanitarijos ir rinkos priežiūros skyriaus vedėją Petrą Tarvydą.
Vartotojų teisės
Pokalbį pradėjome nuo to, kokias teises turi vartotojas, įsigijęs netinkamos kokybės maisto produktų P. Tarvydo teigimu, visų pirma reikėtų vadovautis 2000-aisiais metais išleistu Vyriausybės nutarimu "Dėl prekių grąžinimo, keitimo patvirtinimo", kuriame numatyta visa procedūra. Jeigu vartotojui buvo parduota netinkamos kokybės maisto produktai, kol nesibaigė prekės tinkamumo vartoti terminas, jis turi teisę reikalauti, kad prekė būtų pakeista į tokią pat tinkamos kokybės prekę, arba grąžinti prekę pardavėjui ir reikalauti grąžinti už ją sumokėtus pinigus. Šiomis teisėmis vartotojas gali pasinaudoti ir tuo atveju, jeigu jam bus parduota prekė, kurios tinkamumo naudoti terminas yra pasibaigęs. Netinkamos kokybės maisto prekės grąžinamos ar keičiamos, jeigu vartotojas pardavėjui pateikia kasos aparato kvitą arba kitą prekės pirkimą iš šio pardavėjo patvirtinantį dokumentą. Maisto prekių kokybę įvertina Maisto ir veterinarijos tarnyba. Kilus nesutarimams tarp vartotojo ir pardavėjo dėl maisto prekės kokybės, pardavėjas nedelsdamas turi kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, o tyrimo rezultatus, kai tik juos pateikia minėta tarnyba, praneša vartotojui. Vartotojas ir pats gali kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, o taip pat kartu su pardavėju gali dalyvauti įvertinant prekės kokybę. Įvertinimo išlaidas padengia kaltoji šalis.
Kartais pirkėjai nori pasipelnyti
P. Tarvydas patikino, jog Maisto ir veterinarijos tarnyba tiria ir anoniminius skundus (nors į juos gali nekreipti dėmesio), nes įvertina, jog nekokybiški arba pasenę maisto produktai kenksmingi žmonių sveikatai. Vadovas taip pat papasakojo, jog kartais pasitaiko ir gana įdomių situacijų. Jis pateikė pavyzdį, kai vienas kaunietis, nešinas nugertu alaus buteliu, kreipėsi į vieną alaus gamyklą nurodydamas, jog butelyje rado musę, ir už tai pareikalavo visos dėžės alaus. Deja, tas žmogelis nežinojo, jog šioje įmonėje įdiegtas labai brangus ir modernus aparatas, kuris "nepraleidžia" butelio su gėrimu, jeigu jame yra nors menkiausias svetimkūnis. Kai įmonės vadovai nuvedė atlygio reikalaujantį vyriškį prie šio aparato ir parodė, kaip veikia gaminamų gėrimų išpilstymo sistema, alaus mėgėjas iškart pripažino jokių pretenzijų neturįs... Tai ne vienas atvejis, kai pirkėjai bando "išpešti" naudos piktnaudžiaudami jiems suteiktomis teisėmis.
Pasitvirtina tik trečdalis skundų
Per pirmąjį šių metų pusmetį Kauno miesto Maisto ir veterinarijos tarnyba gavo 205 skundus (50 iš jų - anoniminiai) dėl maisto produktų kokybės. Juos ištyrus pasitvirtino tiktai 54 (iš anoniminių skundų - 4). Dažniausiai žmonės kreipėsi dėl nekokybiškų mėsos gaminių, pieno produktų, higienos normatyvų pažeidimų. P. Tarvydo teigimu, pirkėjai neretai piktinasi, jog produktai parduodami jau pasibaigus jų vartojimo laikui... Vadinasi, parduotuvių administracija nepatikrina, kas ir kiek laiko guli jų šaldytuvuose... Beje, pasitaiko atvejų, kai pažeidžiamos maisto produktų transportavimo sąlygos arba būna pažeistos pakuotės. Pagal savikontrolės sistemą yra nustatyta tokia tvarka, jog priimant prekes yra registruojama jas atvežusių transporto priemonių vidaus temperatūra. Sufasuoto produkto nepraplėši ir nepatikrinsi, todėl vertinamas jos vartojimo galiojimo terminas ir aplinkos, kurioje būdama prekė pateko į parduotuvę, sąlygos. Na, o pavyzdžiui, patikrinus žalios mėsos vidaus temperatūrą sužinoma, ar nenusižengta nustatytiems reikalavimams. Esant pažeidimams, parduotuvės priėmimo skyriaus atstovas atvežtų prekių turi nepriimti...
Prekybos centruose - vėsu
Minėtos tarnybos vadovas patikino, jog dabar didžiuosiuose prekybos centruose naudojami nauji, galingi šaldytuvai, papildomai šiose parduotuvėse įrengti oro kondicionieriai, todėl galimybių, jog čia pirkėjas nusipirks sugedusių maisto produktų, praktiškai nebelieka... Be to, tas parduotuves, kuriose yra pusgaminių gamybos patalpos, Maisto ir veterinarijos tarnyba tikrina kas mėnesį pasirinktinai pagal atitinkamą programą. Ir nė vienai tokiai patalpai nesuteikiamas veterinarijos priežiūros numeris, kol jos neparengiamos taip, kad darbai čia būtų atliekami ne aukštesnėje kaip 12 laipsnių temperatūroje.
Už pažeidimus - baudos
Už įvairius pažeidimus, nekokybiškų ar pasenusių produktų pardavimą skiriamos baudos. Jos įvairios ir priklauso nuo to, kokie pažeidimai nustatyti. Už nedidelius pažeidimus Maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorius gali nubausti 100 litų bauda, o jei surašomas administracinės teisės pažeidimo protokolas (pavyzdžiui, kuomet nustatomas higieninių normatyvinių dokumentų pažeidimas), numatyta bauda iki 520 litų, kitais atvejais - net iki tūkstančio, o pakartotinai padarius pažeidimus - prekybininkai gali būti nubausti net 5 000 litų bauda. P. Tarvydas patikino, jog tai gana rimtos baudos, todėl prekybininkai stengiasi jų išvengti.
Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas patikino, jog šiuo metu gatvėse ar turgaviečių prieigose prekiaujančiųjų, t. y. užsiimančių nelegalia prekyba, jau nebematyti. Kadangi tai laikoma viešosios tvarkos pažeidimu, tokius nelegalius prekeivius "gaudo" policijos pareigūnai. Bet pavienių atvejų vis dar pasitaiko, tačiau žmonėms reikėtų gerai pasvarstyti, ar 20-čia centų pigiau įsigijus mėsos, pieno ar kitą maisto produktą, vėliau neteks gailėtis... Juk sveikata kainuoja brangiai...
