"Tik staiga dideliu ūžimu perlėkė per orą juodas juodas šešėlis. Sparnuotas, baugus, panašus į piktąją. Nulėkė saulės link ir kelis kartus sklandė aplink net visai ją uždengdamas. Ir tamsusis, baugusis maro šešėlis sklandėjo virš žmonių galvų vėl ir vėl. Ir mirė žmonės, baudžiauninkai, būrai lietuviai. Mirė ne pavieniui, mirė krūvomis", - taip apie katastrofišką maro epidemiją 1709 - 1711 metais rašė Ieva Simonaitytė romane "Aukštujų Šimonių likimas".
Žiurkėms talkina lėktuvai
Epidemijų ir masiškai užkrečiamų ligų baimė tiesiog įaugusi į žmonių kraują. Tad nieko nuostabaus, jei, paskelbus žinią apie pasirodžiusį pavojingą ligų sukėlėją, žmonės imasi atsargos priemonių. Ypač kraupiai žinios apie įvairių užkrečiamų ligų pradžią skamba dabar, kai visas pasaulis savo akimis pamatė, kokia nesuvaldoma yra gamta. Apie žemės drebėjimus, įvairias epidemijas girdėjome ir skaitėme dar mokykloje. Kai kas sako, kad net Romos imperija žlugo ne tik dėl barbarų antpuolių, bet ir dėl epidemijų, stichinių nelaimių. Bet tai istorija. Mažai kas tikėjo, kad šitokie dalykai gali pasikartoti. Dabartinę tragediją - žemės drebėjimą ir cunamį - pamatėme savo akimis. Turistai tai pajuto savo kailiu, kiti tai skaitė laikraščiuose, matė per televiziją. Turbūt dėl to ir pasaulio bendrijos pagalba nukentėjusioms šalims kaip niekada didelė. Tai, kad Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) būgštauja, jog nelaimės regione gali kilti choleros ir maliarijos epidemija, irgi rūpestį kelia visiems, nes šiais laikais ligos gali žaibiškai paplisti po visą pasaulį. Anksčiau ligas platino uodai, paukščiai, pelės ar žiurkės, o dabar šiems gyviams talkina traukiniai, automobiliai, lėktuvai. Tad visiems reikia būti budriems.
Epidemijos prasideda
PSO pranešė, kad Indonezijos Ačeho provincijoje užregistruota plaučių uždegimo, viduriavimo, maliarijos ir odos infekcijos atvejų, nes vanduo labai užterštas. Pakrantėje paklaikusios moterys sūpuoja kūdikius, o nevilties apimti vyrai sukinėjasi aplink JAV karinių oro pajėgų sraigtasparnius grumdamiesi dėl vandens ir maisto. "Pone, padėkite, padėkite, - šaukia vietos gyventojai, kreipdamiesi į užsienio žurnalistus. - Mums reikia maisto ir vaistų".
Ten, kur pagalba atėjo anksčiau, prašymai kiek kitokie. Šri Lankoje gydytojas sakė: "Nesiųskite mums aspirino, nereikia ir gydytojų, bet duokit šiuolaikinės medicininės aparatūros. Vanduo nunešė mūsų ligoninę su visais prietaisais. Kaip gydyti?"
Šri Lankoje, Maldyvuose vis daugiau žmonių serga diarėja (viduriavimu). Tailande jau įregistruota žmonių, sergančių cholera ir vidurių šiltine. Ir Lietuvos valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba išplatino pranešimą, jog vandeniu gali plisti vidurių šiltinė, cholera, leptospirozė, hepatitas A, įvairios sunkios karštligės. Tad tie, kurie lankėsi šalyse, nukentėjusiose nuo cunamio, turi atidžiai sekti savo sveikatą ir kilus karščiavimui, raumenų skausmui, viduriavimui būtina kuo greičiau kreiptis į medikus ir perspėti juos apie buvusią kelionę. Daugelis tokių ligų pasireiškia po 20 parų.
Norisi pabusti
Padėti cunamio aukoms bei paremti nusiaubto regiono atstatymui jau skirta daugiau kaip 4 milijardai dolerių. "Tai, kas nutiko 2004-ųjų gruodžio 26-ąją, buvo precedento neturinti pasaulio katastrofa. Jai reikia precedento neturinčio pasaulinio atsako", - sakė Azijoje apsilankęs Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Kofis Ananas. Jis cunamį pavadino didžiausia stichine nelaime, su kuria susiduria JT. "Nuo bevardžių Sumatros žvejų kaimelių iki šiuolaikinių Tailando kurortų, nuo Šri Lankos ir Indijos paplūdimių iki Maldyvų ir Somalio pakrančių ši katastrofa buvo tokia žiauri, tokia staigi ir sukėlė tokius rimtus padarinius, kad mums vis dar sunku suvokti, - sakė jis. - Kartais tai atrodo kaip košmaras, po kurio vis dar viliamės pabusti". JT generalinis sekretorius paragino milijardą dolerių skirti PSO nukentėjusių žmonių humanitariniams poreikiams patenkinti. Kaip tik tai ir turėtų stabdyti epidemijų plitimą.
Iš sraigtasparnio apžvelgęs cunamio nusiaubtą šiaurinę Indonezijos Sumatros salos pakrantę, panašiai kaip K. Ananas kalbėjo ir JAV valstybės sekretorius Kolinas Pauelas. "Man yra tekę matyti karą, keletą uraganų, tornadų bei įvairių pagalbos operacijų, tačiau iki šiol nemačiau nieko panašaus", - teigė K. Pauelas ir pažadėjo, jog Vašingtonas atsiųs daugiau sraigtasparnių, maisto ir gėlo vandens.
Prekiautojų pinklės
JT pareigūnai būgštauja ir dėl to, kad našlaičiais likusiais vaikais gali pasinaudoti prekeiviai žmonėmis. "300 našlaičių, amžius 3-10 metų, iš Ačeho, įvaikinimui. Dokumentai sutvarkyti. Prašome patvirtinti reikalingo vaiko amžių ir lytį". Tokia į vieno JT darbuotojo Kvala Lumpūre (Malaizijoje) mobilųjį telefoną atėjusi žinutė tik patvirtino būgštavimus, kad per cunamį tėvų netekusius vaikus gali pagriebti prekiautojų žmonėmis banga.
Pietų ir Pietryčių Azijoje prekybos žmonėmis tinklas yra gerai išplėtotas. Nereti atvejai, kai savo vaikus užsieniečiams parduoda ir neturtingi jų tėvai. Nemažai vaikų šiame regione parduodama į seksualinę vergiją ir papildo čia klestinčios nepilnamečių prostitucijos aukų gretas. Šri Lankos vaikų gynimo organizacija paragino visus nukentėjusiuose rajonuose esančius žmones, kurie įtaria greta esant našlaitį, pranešti apie tai valdžios pareigūnams. Manoma, kad tiesioginėmis potvynio aukomis tapo per 600 000 vaikų iki 18 metų. Daugumai jų cunamis paliko psichiką traumuojančius košmariškus prisiminimus ir atėmė tėvus. Vienoje našlaičių prieglaudoje Pietų Indijoje 15 metų Sita, jos 10 metų sesuo Sita Lakšni ir 8 metų broliukas Amita mėgina atsigauti po tėvų netekties. "Dabar aš esu šeimos galva, - sakė Sita, tvardydama ašaras. - Turiu jais rūpintis. Mamytė norėjo, jog jie gautų išsilavinimą, ir dabar aš turiu tuo pasirūpinti".
"Pamačiau didžiulę bangą ir įsiropščiau į medį", - pasakojo aštuonmetis Lakshita iš Šri Lankos. Jo motiną ir jaunesnį broliuką nusinešė cunamio bangos. Tėvo jau anksčiau netekęs berniukas šiandien liko tik su 10 metų seserimi ir seneliais. Jie kol kas dar turi namus - vandens visiškai nuniokotą vos stovinčią lūšnelę. Tačiau joje prisiglaus ir tie giminaičiai, kuriuos cunamis paliko gyvus, bet nuplovė jų molinius namelius. Pirmadienį Šri Lankoje į mokyklas jau rinkosi moksleiviai. Daugelis pasigedo savo draugų. Štai vienoje Galės mokykloje vietoj anksčiau besimokiusių 1 000 moksleivių atėjo tik 300. Kiti arba žuvę, arba išsikraustė į kitus regionus pas gimines.
Gelbėjo drambliai ir pitonai
Skausmo persmelktame regione tarsi vilties spinduliai sklinda istorijos apie cunamį nugalėjusius žmones. Keliems Italijos banglentininkams gyvybę išgelbėjo jų pomėgis. Prie Šri Lankos jie gaudė bangas ir "pasigavo" net šešių metrų. Jūroje jiems teko išbūti beveik valandą, kol nurimo bangavimas. Kelis turistus ir vietinius Tailande išgelbėjo pliažuose turistus belinksminantys drambliai. Prieš artėjant bangai jie trimituodami ir neklausydami šeimininkų pasileido tolyn nuo jūros. Ačeho provincijoje moteris ir du vaikai išplaukė įsikibę į milžinišką pitoną.
Dar vieną makabrišką pokštą aprašė Maldyvų interneto leidinys "Dhivehi Obserwer News". Gruodžio 26-ąją po žemės drebėjimo prie Sumatros, iš specialaus centro Honolulu, kuris stebi vandenyno būklę ir cunamio bangas, buvo mėginama perduoti įspėjimą tarptautinio oro uosto Maldyvų sostinėje Malėje darbuotojams, bet niekas neatsiliepė į skambutį. Po to buvo paskambinta Maldyvų prezidentui Momunui Gajumui, bet autoatsakiklis pranešė, kad šiuo metu valstybės vadovas atostogauja. Galiausiai budėtojui iš Honolulu pavyko perduoti budinčiam puskarininkiui Maldyvų gynybos ministerijoje pranešimą ministrui: "Po dviejų valandų Maldyvus pasieks cunamis". Ne itin plataus akiračio budėtojas bloknote užsirašė: "Po dviejų valandų pas mus atvyks ponas T. Sunamis". Ministro Ismailo Šafiu tuo metu nebuvo, bet grįžęs iškart nusiuntė į oro uostą delegaciją, kad ši deramai sutiktų poną T. Sunamį. Maldyvuose cunamio aukų buvo palyginti nedaug - žuvo 83 žmonės. Bet jei ne apmaudus nesusipratimas, aukų apskritai galėjo nebūti.
Padėtų ir SMS
Jungtinių Tautų gamtinių nelaimių prevencijos agentūra penktadienį paragino vyriausybes pasimokyti iš cunamio ir imtis tobulinti pastatus, komunikacijas ir aplinkosaugos reikalavimus, kurie ateityje leistų sušvelninti gamtos stichijos keliamas grėsmes. "Tai ne cunamio ir ne Indijos vandenyno problemos, - sakė JT nelaimių mažinimo tarptautinės strategijos agentūros direktorius Salvanas Bričenas. Bet kurioje pasaulio dalyje ir bet kurioje šalyje mes esame pažeidžiami gamtos kataklizmų.
Išankstinio perspėjimo sistemos, kurios buvo pasiūlytos Indijos vandenyno valstybių, yra svarbios, bet jų nepakanka. JT pareigūno teigimu, laikinoji perspėjimo sistema bus įdiegta iki metų pabaigos.
Tačiau svarbiausia yra šviesti žmones, kaip jie galėtų sužinoti apie artėjančius pavojus ir nuo jų apsisaugoti. Tai vienas iš efektyviausių būdų, kaip sušvelninti gamtos stichijos smūgius. Žmonės turėtų išmokti greitai keistis informacija ir pasisaugoti artėjančios nelaimės. Tuomet lemia gerai išplėtota komunikacijų infrastruktūra. "Kartais net perspėjančios trumposios SMS žinutės išgelbėja žmonių gyvybes", - teigė JT pareigūnas.
