Pilietinės visuomenės instituto tarptautinių programų direktoriaus Manto Adomėno nuomone, Lietuvoje neturėtų būti nutylėtas faktas, kad pastaruoju metu pasinaudodama Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) Rusija siekia dar labiau sustiprinti savo įtaką buvusios Sovietų Sąjungos erdvėje ir užkirsti kelią veiksmingam NATO funkcionavimui.
Rugsėjo 23 dieną Vienoje Rusijos ambasadorius Aleksejus Borodavkinas įteikė ESBO Nuolatinei Tarybai aštuonių Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalių kreipimąsi. Pasirašiusios šalys reikalauja, kad ESBO perkeltų savo prioritetus ir resursus iš demokratijai remti skirtos veiklos į politinę-karinę ir saugumo veiklą, o drauge reikalauja išplėsti Rusijos bei jos sąjungininkų atstovavimą ESBO centriniuose organuose ir karinėse operacijose. Rusijos inicijuotą kreipimąsi pasirašė Baltarusija, Ukraina, Armėnija, Kazachstanas, Kirgizija, Uzbekistanas ir Tadžikistanas, nepasirašydamas jį parėmė Turkmėnistanas. Moldova, Gruzija ir Azerbaidžanas atsisakė pasirašyti kreipimąsi.
Pasak M. Adomėno, Lietuvoje turėtų būti išgirstas “Eurasia Daily Monitor” paskelbtas amerikiečių Rytų politikos eksperto Vladimiro Socoro perspėjimas, kad “Maskvos tikslas yra panaudoti ESBO mechanizmus tam, kad padidintų savo svorį posovietiniuose kraštuose”.
Lietuvos interesus tiesiogiai gali pažeisti NVS šalių reikalavimas, kad “kaip Europos saugumo kertinis akmuo” tučtuojau įsigaliotų 1999 m. peržiūrėta Sutartis dėl konvencinės ginkluotės Europoje. Šituo siekiama apriboti realią NATO plėtrą Baltijos šalyse. Naujoji diplomatinė grupės NVS šalių iniciatyva rodo vėl atgijusias Rusijos viltis panaudoti ESBO kaip priemonę NATO erozijai skatinti. Rusija taip pat siūlo organizacines ESBO reformas, kurios trukdytų Vakarų saugumo iniciatyvoms į rytus nuo NATO zonos. Kitais Rusijos reikalavimais siekiama apriboti ESBO misijų veiklą remiant demokratiją ir prodemokratinius judėjimus demokratijos problemų turinčiose Europos valstybėse.
Šiose pastangose galima įžvelgti Rusijos norą grįžti prie šaltojo karo laikų diplomatinių metodų, kai tarptautinės organizacijos būdavo naudojamos kaip instrumentas Rusijos geopolitiniams tikslams siekti. Tokios Rusijos pastangos nėra palankios Lietuvai. Todėl Lietuva, gindama savo valstybinius interesus ir prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus demokratijai, negali ignoruoti šių diplomatinių Rusijos iniciatyvų. Ji turėtų pareikšti aiškią ir principingą poziciją dėl NVS šalių grupės naujausių pasiūlymų, sako M. Adomėnas.
