Sigitas Stasaitis
Slovėnija pasitinka plėšikišku mokesčiu
Nors Austrijos - Slovėnijos pasienyje taip pat nesėdi pareigūnai, bet mašinas stabdo darbuotojai su ryškiomis liemenėmis. Ta pati prievolė sumokėti kelių mokestį, t. y. pirkti "vinjetę". Tai naujas slovėnų "išradimas" - tik nuo šių metų liepos 1-osios. Tačiau kaina pribloškia - 35 eurai (120Lt) už teisę važinėti jų greitkeliais pusę metų. Keista, tačiau lipdukų savaitei ar bent mėnesiui nėra. Ne veltui vietinė spauda kritikavo vyriausybę: "Nubaidysite turistus".
Tačiau nuvažiavęs pusantro tūkstančio kilometrų nesuksi atgal. Rūškanu veidu atsisveikinęs su 35 eurais, ant mašinos stiklo klijuoju jau trečiąjį lipduką ir spaudžiu tolyn į šalies gilumą.
Įdomi šalis. Teritorija mažesnė už Lietuvos, gyventojų tik 2 milijonai. Lygiai kaip ir lietuviai, visi slovėnai dievina krepšinį. Tačiau tuo panašumas ir baigiasi. Dėl istorinių aplinkybių.
Kol mes kartu su lenkais kentėme carinės imperijos gniaužtuose, slovėnai džiaugėsi Austrijos ir Vengrijos imperijos globa. Tikriausiai džiaugėsi, nes ką tik pastatė paminklą bulvei ir austrų imperatorei, badmečiu išmokiusiai jas auginti. 1918 metais Europos imperijoms subyrėjus, slovėnai kartu su serbais ir kroatais susibūrė į Jugoslavijos karalystę.
Mokėjo atsispirti Maskvai
1939-1940 metais, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Slovėniją lyg paplotį pasidalino artimiausios fašistinės kaimynės: Italija, Vokietija, Vengrija. Legendinio komunisto Josipo Brozo-Tito (1892-1980 m.) suburti partizanai veikė labai aktyviai ir sumaniai - jų dėka pasibaigus karui Jugoslavija pasuko socializmo keliu.
Tik Jugoslavijos socializmas buvo ne toks bukas kaip Lietuvoje. Prezidentas J.Brozas-Tito nesilankstė Stalinui, gyveno savo galva. Jugoslavijoje liko atviros sienos, buvo leidžiamas smulkus verslas. Maskva niršo ir koneveikė "iškreiptą socializmą", o patenkinti eiliniai jugoslavai laisvai važinėjo uždarbiauti į Italiją, Austriją bei Vakarų Vokietiją. Turistai iš Vakarų irgi mėgo pigius Jugoslavijos kurortus. Tad nieko keista, kad visą sovietmetį Jugoslavijoje gyvenimo lygis buvo aukščiausias tarp socialistinių šalių. Seni slovėnai ilgisi anų laikų.
1990-1991 metais subyrėjus Sovietų Sąjungai, subyrėjo ir Jugoslavija. Kilo karas. Nuožmiausiai jis vyko tarp stačiatikiškos Serbijos ir musulmoniškų šalies regionų. Pakraštyje esanti Slovėnija kariavo tik simboliškai - 10 dienų, per kurias iškovojo nepriklausomos respublikos statusą.
Pasak statistikos, ir šiandien Slovėnijoje gyvenimo lygis gerokai lenkia visas buvusio "socialistinio lagerio" kaimynes: Serbijos, Kroatijos, Vengrijos, Čekijos, nekalbant apie Slovakiją. Pagal bendrą visuomeninį produktą mūsų šalį lenkdami 2-3 kartus, slovėnai baigia pasivyti net Italiją ir Austriją.
Vos įvažiavęs į šalį dairausi, kur šalies pajamų ir gerovės šaltiniai. Aplink kelią matyti neaukšti kalnai, kurių viršūnes puošia bažnytėlės ar pilys. Slėniuose - kukurūzų bei vynuogių laukai. Šalies ekonomika stipri - net mažuose miesteliuose pamatysi stovint nedideles gamyklėles, bet pieno upių medaus krantais - nė ženklo.
Pajamos iš požemių karalystės
Savos upės slėnyje įsikūrusi sostinė Liubliana - senas miestas. Švarus, tvarkingas, mūsų Klaipėdos dydžio, bet neįsimenantis. Centre ant kalvos - ne itin seniai statyta pilis su laikrodžiu.
Iš kur slovėnų pajamos, man pradėjo aiškėti atvykus į pirmąjį turistinį objektą - Postojnos Jamos urvą. Čia kiekvienas gali įsitikinti, kaip pinigų upę išspausti tiesiog iš akmens.
Daugiau nei prieš 100 metų kaimietis, eidamas uolėta upės pakrante, nepamatė žemėje atsivėrusio urvo ir jame prasmego. Laimei, vyras nežuvo, o išlindęs pakvietė specialistus. Tie, įlindę su deglais, aiktelėjo. Po žeme tarp granito uolų tekėdama upė per milijonus metų išplovė minkštesnės uolienos urvus - tikras milžiniškas sales, kuriose auga stalaktitai bei stalagmitai (uolų "varvekliai"). Urvai ne šiaip įspūdingi, pripažinti vienais gražiausių pasaulyje. Apie Postojną Jamą pasklidus gandui, čia pradėjo plaukti ekskursijos iš tolimiausių Žemės kampelių. Išradus elektros lemputes, dirbtinis apšvietimas pirmiau buvo įvestas urve, o tik po to sostinėje Liublianoje.
Ilgainiui turistams buvo nutiestas net požeminis geležinkelis. Kiek iš urvo valstybė gauna pajamų, skaičiuokite patys. Kas valandą į jį suguža mažiausiai 500 turistų, kurių kiekvienas pirkęs bilietą už 19 eurų (65 litai). Urvų Slovėnijoje - 7000. Ne visi jie atverti turistams, bet biudžetui atspara - puiki.
Turistams ne viską pasakoja
Susodinti į atvirus požeminio traukinuko vagonus, Postojnos Jamos olose apšviestomis požeminėmis galerijomis turistai vežami net pusantro kilometro. Išlipusius atvykėlius pasitinka įvairiomis kalbomis šnekantys gidai, kurie grupes veda pėsčiųjų trasa po akmeninių varveklių sales, kurios sujungtos tuneliais bei tiltais.
Angliškai kalbančio gido tyliai klausiu, kur Tito partizanai susprogdino benzino saugyklas - karo metu Slovėniją okupavę italų bei austrų fašistai čia po žeme laikė strategines kuro atsargas. Partizanai per olas kalnuose įsmuko į urvą, pagrobę gidą pareikalavo juos palydėti iki benzino talpyklų. Nepastebėti iki jų nusigavę kariai talpyklas padegė ir sėkmingai pabėgo.
"Iš kur apie tai žinai? - nustemba gidas. - Mes apie tai pasakojame tik vietiniams slovėnams. Nes jaunesnio amžiaus turistai iš Vokietijos, Italijos ar Austrijos išsigąsta: "koks karas? Kur partizanai? Ar mums nepavojinga?" Vyresnioji karta žino apie Antrąjį pasaulinį karą, bet raukosi - ne vieno jų tėvai ir seneliai kovojo prieš slovėnus... Na o patys didžiausi neišmanėliai piktinasi: "benzinas šitaip brangsta, o kažkokie mulkiai slovėnai jį degina po žeme..."
Jei jau prakalbome apie karo metus... Būdamas Slovėnijoje negali nepastebėti žvaigždėtų paminklų Antrojo pasaulinio karo kariams slovėnams. Obeliskų šalyje - šimtai, dažniausiai jie stovi prie kaimų bei kelių - ten, kur vyko mūšiai, žuvo žmonės. Žinia, ir Jugoslavijos partizanai yra pridirbę piktadarybių, ir jų rankos suteptos nekaltų žmonių krauju. Tačiau slovėnai protingesni už lietuvius - su mirusiaisiais nekariauja. Subyrėjus Jugoslavijai, slovėnai nepuolė perrašyti istorijos, todėl paminklai liko. Ir partizanams, ir karo aukoms.
Labiausiai garsina Alpės
Tačiau Slovėniją labiausiai garsina (ir duoda pajamų) kalnai. Nevargsiu bandydamas aprašyti jų grožį - tai neįmanoma. Užteks pasakyti, jog Slovėnijoje prasideda nuostabiosios Alpės, toliau besidriekiančios per Austriją, Italiją, Šveicariją ir Prancūziją. Nors aukščiausios Slovėnijos Alpių viršūnės siekia tik 3 kilometrų aukštį, kai kuriose spindi sniego lopai.
Kalnų takais nuolat zuja tūkstančiai turistų, kuriems paruošta dešimtys maršrutų - keliauti nuo valandos iki keleto dienų pėsčiomis. Labai gerbiami dviratininkai, siauruose kalnų keliuose vairuotojai juos lenkia itin atsargiai. Žiemą Slovėnija tampa slidininkų rojumi.
Nemėgstantieji karstytis kalnų keliais viliojami apžiūrėti krioklių, kurių čia irgi dešimtys. Slėniuose teka nuostabaus grožio kalnų upės. Skaidrus gana šiltas vanduo neįprastos žalios smaragdo spalvos - tai nuo ištirpusių mineralų. Šiomis upėmis nuolat kanojomis, plaustais plaukia vandens mėgėjai. Naujausia mada - apsivilkus naro kostiumą upėmis bei kriokliais irtis be valties, rankomis.
Slovėnijoje taisyklių besilaikantys turistai žūsta labai retai, nebent vienas kitas drąsuolis nuskęsta upėje ar pakliūna į akmenų griūtį. Bet šiemet Sevnicos miestelio meras ir parlamento narys Kristijanas Jancas, kiti politikai, valdininkai bei verslininkai... patys sau organizavo tikrą masinę savižudybę. Susėdę į porą kanojų 11 įtakingų vyrų bei 3 moterys nutarė įveikti ką tik pastatytos hidroelektrinės užtvanką - kelių metrų vandens slenkstį. Pasirodo, įtakingieji nesąmones krečia ne tik Lietuvoje - kompanija neįvertino pavojaus, net neapsivilko gelbėjimosi liemenių. Pasileidusios nuo užtvankos valtys apvirto ir sudužo, o povandeninė srovė keliautojus įtraukė į turbinų angas, kur tik vienas išvengė sužalojimų. 10 nelaimėlių, tarp kurių ir pats K. Jancas, žuvo iškart - jų kūnus ištraukė narai. 3 išgelbėtieji mirė ligoninėje.
Prieš porą metų maudydamasis Slovėnijos kalnų upėje nuskendo ir buvęs Vilniaus "Žalgirio" futbolo klubo ir Lietuvos nacionalinės rinktinės vartininkas Valdemaras Martinkėnas.
Lietuvių dar neatrastas kraštas
Jei tokios žinios baugina, Slovėnijoje galima saugiai pailsėti prie garsiojo Bledo ežero. Jei būtų rengiami pasaulio ežerų grožio konkursai, šis ašaros skaidrumo žalio vandens ežeras tikrai varžytųsi finale. Iš vienos pusės Bledo ežerą apjuosę reto grožio kalnai, iš kitos - uola su pilimi viršūnėje. Ežero viduryje - sala, kurioje pastatyta bažnyčia. Pasak legendos, nuplaukęs paskambink varpu - išsipildys noras. Turistai netiki, bet perka bilietus, plaukia ir skambina.
Pabuvus kalnuose norėjosi pamatyti ir slovėnų pajūrį - Adrijos jūrą. Reklama viliojo užsukti į Izolos pajūrio kempingą romantišku pavadinimu "Belvedero", kur palapinę galima pasistatyti alyvmedžių aikštelėje šalia palmių. O mums nuvykus išaiškėjo, kad kempingas brangus, perpildytas, tualetai prišnerkšti, prie dušų - eilė. Negana to, iki jūros - visas kilometras, o alyvmedžiuose įsikūrę svirpliai bei cikados sutemus taip garsiai svirpia, jog užmigti įmanoma tik paryčiais. Slėgė ir subtropikų tvankuma - vakare visi daiktai rasojo.
Tad vidurvasarį į Slovėnijos pajūrį geriau nekišti nosies. Adrijos jūra šilta ir puiki, tačiau Slovėnijai priklauso trumputis uolėto pajūrio ruoželis, kuriame susispaudę vos 3 šalies kurortai. Piranas - tai lyg Lietuvos Nida. Mieste automobilių eismas uždraustas, turistai tingiai slankioja siauromis gatvelėmis tarp balintų namukų raudonais čerpių stogais. Na o už kelių kilometrų esanti Izola - lyg mūsų Palanga. Tik žymiai įspūdingesnė ir prabangesnė - išilgai pajūrio daugiaaukščiai viešbučiai bei kazino, prabangios vilos.
Tad nieko keista, kad jūros išsiilgę slovėnai važiuoja į Kroatiją. Nors tai ne Europos Sąjungos šalis, bet kirsti sieną paprasta - užtenka pasieniečiams parodyti pasą. Be to, gyvenimo lygis Kroatijoje gerokai žemesnis, tad kempingai nebrangūs - kainos mažesnės nei Lietuvos kempingų.
Tačiau dėl didelio atstumo Slovėnija lietuviams vis dar neatrasta šalis. Per savaitę taip ir nematėme nė vieno automobilio lietuviškais numeriais. Ekskursijų grupės autobusais dažnai atšaukiamos - nesurenkamos grupės.
Autoriaus nuotr.
(21, 21+.jpg) Bledo ežeras pelnytai laikomas vienu gražiausių Europoje.
(22) "Postojnana jama" gražiausius urvus turistams draudžiama fotografuoti.
(23) Slovėnijoje pilna nuostabių viduramžių pilių. Ši, pastatyta ant uolos, viena garsiausių.
(24) Pajūrio kempinge "belvedero" - jau subtropikų klimatas. Dėl to turistų - kaip Palangoje.
(25, 25+) Pajūrio kurortas Izola - prabangi ir brangi poilsio vieta.
(26, 27, 28, 29) Slovėniją Alpės ne tik garsina, bet ir neša pajamas.
(30) Kuo jums ne Šveicarija?
