Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Paskutinėmis praėjusių metų dienomis Stokholmo teismas baigė nagrinėti garsios Švedijos kalėjimų psichologės žmogžudystę ir dviem mūsų tautiečiams paskelbė nuosprendį. Kai kurių Lietuvos pareigūnų, gerai išmanančių Švedijos Karalystės baudžiamąją politiką, spėjimai pasitvirtino. Teisiamųjų suole atsidūręs kaunietis Vidmantas Varkalis (37 m.) pripažintas pagrindiniu nusikaltimo organizatoriumi ir nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Jonavos rajono gyventojai, Kūno kultūros akademijos dvidešimtmetei studentei Gintarei Bakšaitytei paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Toks teismo sprendimas paskelbtas įvertinus kiekvieno lietuvaičio kaltę ir veiksmus... Nuteistos merginos tėvai patikino, jog Gintarė su tokiu nuosprendžiu nesutinka ir žada jį apskųsti Aukščiausiajam Teismui. Ar panašiai pasielgs ir V. Varkalis - neaišku.
Visuomenė vijo lauk
Savo žiaurumu ir beprasmiškumu išgarsėjęs nusikaltimas sulaukė didelio Švedijos visuomenės nepasitenkinimo. Trumpai priminsime, jog 56 metų 5 vaikų motina Helena Bering buvo nužudyta praėjusios vasaros pabaigoje. Jos kūnas rastas miške tiktai praėjus vienuolikai parų nuo dingimo, prieš tai netoliese aptikus jos automobilį. Vietos teisėsaugininkai nustatė, jog moteris buvo pagrobta prie vienos iš Stokholmo parduotuvių. Psichologė buvo nužudyta ne mažiau kaip dešimčia dūrių peiliu į nugarą ir krūtinę. Nusikaltėliai pagrobė jos pinigus (apie 1500 Švedijos kronų) bei mobilųjį telefoną. Vėliau savo aukos automobiliu atvyko į Niuneshamno uostą, iš kurio keltu išplaukė į Ventspilį. Lietuvaičiai atkreipė pasieniečių dėmesį savo nervingumu. Vėliau pradėjus aiškintis, kas naudojasi nužudytosios telefonu, Švedijos pareigūnai per savo kolegas Lietuvoje užčiuopė šio nusikaltimo siūlo galą... Netrukus įtariamieji jau buvo suimti, o praėjusio lapkričio pradžioje, davę sutikimą, kad būtų teisiami Švedijoje, išskraidinti į šios šalies sostinę ir uždaryti į kalėjimą.
Viskas daroma pagal konvenciją
Kol vyko teismo procesas, ne tik nužudytosios psichologės artimieji, bet ir eiliniai Švedijos piliečiai reiškė reikalavimą nuteistuosius kuo greičiau išsiųsti iš šalies. Tarptautinės teisės departamento direktorės Aušros Bernotienės teigimu, Europos tarybos konvencijos dėl nuteistų asmenų perdavimo papildomas protokolas, prie kurio Lietuva prisijungė 2001 metų gegužės mėnesį (šio protokolo dalyvė yra ir Švedijos Karalystė), numatė galimybę valstybėms, šio protokolo dalyvėms, perduoti nuteistą asmenį laisvės atėmimo bausmės vykdymui be jo sutikimo šiais atvejais: kai nuteistasis pabėga iš jį nuteisusios valstybės arba kai nuteisto asmens atžvilgiu yra priimtas sprendimas išsiųsti arba deportuoti jį iš nuteisusios šalies. Taigi, kalbant apie V. Varkalį ir G. Bakšaitytę tikėtina, jog jų atžvilgiu bus priimtas papildomas sprendimas išsiųsti juos iš Švedijos Karalystės. Beje, vos iškilus įtarimams dėl šio nusikaltimo, abu sulaikyti įtariamieji labai greitai sutiko, kad būtų išduoti Švedijos teisėsaugininkams. Daugelis šį žingsnį suprato kaip pasirinkimą atlikti bausmę žymiai geresnėmis kalėjimo sąlygomis, kurios nuteistiesiems sudarytos šioje valstybėje. Tačiau kaip ir dauguma kitų nusikaltusių lietuvių, taip ir šiedu greičiausiai dar nebuvo gerai susipažinę su Švedijos baudžiamąja politika ir tikriausiai nepagalvojo, kad kalėti vis dėlto teks Lietuvoje. Matyt, buvo manyta, jog be nuteistojo sutikimo niekas negali jų deportuoti iš šios šalies. Na, o kad Švedijos kalėjimuose sudarytos itin humaniškos, tiesiog puikios gyvenimo ir buities sąlygos, seniai visiems žinoma. Kad čia kalintieji gali naudotis daugybe privilegijų, o gavusieji darbą - susikrauti nemažus pinigus, dar neseniai sklandė legendos... Štai ir Gintarės mama sakė turinti galimybę dažnai pabendrauti su dukra telefonu. Tiesa, itin skaudžiai visus šiuos įvykius išgyvenanti moteris pripažino, jog iki šiol negalinti susitaikyti, kad Gintarė, kuri nėra prisipažinusi, jog prisidėjo prie švedės nužudymo, yra nuteista...
Iš Švedijos - rekordinis nuteistųjų skaičius
Tarptautinės teisės departamento direktorė A. Bernotienė mano, jog tai, kad Švedija nesiruošia savo įkalinimo įstaigose kalinti užsieniečių, turėtų pristabdyti dažnai visiškai nežabojamą lietuvaičių elgesį bei priversti juos gerai susimąstyti prieš darant nusikaltimą šioje valstybėje. Pastaraisiais metais Lietuvos teisėsaugininkams tenka ypač daug nuteistų lietuvių perimti iš Švedijos Karalystės. 32 asmenys jau perimti, o dar daugiau nei dešimties laukia tokia procedūra. Šiuo metu taip pat pareikštas Čekijos teisėsaugininkų prašymas perduoti vieną nuteistą Lietuvos pilietį. Beje, bausmės Švedijoje už tyčinius nužudymus sunkinančiomis aplinkybėmis yra labai griežtos. Patys švedai labai retai padaro tokius nusikaltimus, todėl visiškai suprantamas itin neigiamas visuomenės požiūris į čionai sunkiai nusikaltusius svetimšalius ir jiems teikiamas pernelyg humaniškas gyvenimo ir buities sąlygas įkalinimo įstaigose..
Nuosprendis gali keistis
Na, o koks tolesnis deportuotųjų nuteistųjų likimas?.. Pagal Europos tarybos konvenciją, valstybė, priimdama nuteistą savo pilietį, privalo užtikrinti, kad jam paskirtas nuosprendis nebus pakeistas. Jeigu bausmę priėmusioje valstybėje buvo paskirta ilgesnė ar kitokio pobūdžio bausmė nei ta, kuri galėjo būti paskirta Lietuvos Respublikoje už tokį patį nusikaltimą (sakykime, konkrečiu atveju - už nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis), pagal Lietuvos įstatymus toji paskirtoji bausmė turėtų būti pritaikyta prie artimiausios tapačios bausmės ir negalės būti ilgesnė ar griežtesnė nei iki asmens perdavimo jam paskirta bausmė. Nuosprendį (pavyzdžiui, paaiškėjus naujoms aplinkybėms) gali peržiūrėti tik jį paskyrusios šalies teismas. Tačiau suteikti malonę, amnestiją ar kitu pagrindu sušvelninti bausmę gali tiek nuosprendį priėmusi valstybė, tiek Lietuva. Pavyzdžiui, jeigu Švedijoje būtų paskelbta amnestija, kuri būtų taikyta būtent tos kategorijos, už kuriuos nuteisti lietuvaičiai, nusikaltimus, ji galiotų ir sugrąžintiems į Lietuvą atlikti bausmės mūsų tautiečiams. Paprastai šalis, nuteisusi užsienio pilietį, jo likimo valiai nepalieka ir nuolat informuoja šalies teisėsaugininkus apie priimtus įstatymus, galinčius turėti įtakos jų likimui. Beje, pasirodo, net Baltarusijos pareigūnai teikia informaciją apie amnestiją ir kitus priimtus nutarimus nuteistųjų, kurie perduoti atlikti bausmę Lietuvoje, atžvilgiu... Valstybė, priimdama savo pilietį, privalo užtikrinti, kad jam nebus pakeista paskirtoji bausmė.
Įkliuvo su narkotikais
Na, o dabar - kito žmogaus, kuris buvo nuteistas Švedijoje ir praėjusį rudenį perduotas Lietuvai, istorija. Kėdainiuose gyvenęs 28 metų Artūras Pšemeneckas 2002-ųjų rugsėjo 4-ąją buvo sulaikytas Kapelskaro prieplaukoje, Švedijoje, atvykęs keltu. Įdėmiai apžiūrėję jo automobilį, pareigūnai aptiko jame paslėptus daugiau nei 5 kilogramus amfetamino. Šalies valstybinės kriminalinės techninės laboratorijos darbuotojams prireikė net keleto dienų, kol jie išėmė narkotines medžiagas iš automobilio važiuoklės sijų, velkamojo kablio ir pavaros veleno. Šis "krovinys" Švedijos nelegalioje rinkoje buvo įvertintas milijonu kronų. Sulaikytas A. Pšemeneckas įrodinėjo, jog nieko nežinojo apie paslėptus narkotikus, ir spėliojo, kas tai galėjo padaryti. Vyriškis sutiko, kad būtų konfiskuotos narkotinės medžiagos, tačiau priešinosi automobilio konfiskavimui bei nenorėjo būti deportuotas į Lietuvą.
Skundas buvo atmestas
Nepaisant to, kad teisiamasis neigė savo kaltę, tų pačių metų lapkričio 8-ąją Nortalje apylinkės teismas pagal Švedijos Karalystės kontrabandos įstatymo vieną iš punktų pripažino A. Pšemenecką esant kaltą ir už stambią narkotikų kontrabandą paskyrė 8 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią nuteistasis privalėjo atlikti kalėjime. Kartu su nuosprendžiu buvo priimtas sprendimas išsiųsti jį iš šalies. Tačiau A. Pšemeneckas reikalavo, kad jam pareikštas kaltinimas būtų atmestas ir panaikintas nutarimas jį deportuoti iš Švedijos arba bent sumažinta kalėjimo bausmė. Šiuos Artūro reikalavimus bei prašymus nagrinėjo Svea apygardos teismas. Deja, jis paliko galioti apylinkės teismo paskelbtą nuosprendį ir pagal 1983 metų Europos nuteistųjų asmenų perdavimo konvenciją A. Pšemeneckas buvo perduotas iš Švedijos Karalystės atlikti bausmę Lietuvoje. Pernykštį rudenį lietuvaitis buvo pargabentas į Lietuvą ir įkurdintas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.
