Irena ZUBRICKIENĖ
Sakoma, kad iš kitus ištikusių nelaimių žmogus nepasimoko - tik iš savų bėdų. Tokią liaudies išmintį savo kasdienybe paneigė Kūlokų kaime (Marijampolės sav.) gyvenantis Alvydas Kmieliauskas (55 m.). Metų pradžioje, praėjusią žiemą, vyras taip nušalo abi kojas, kad medikams teko atlikti dalinę pėdos amputaciją. Šiandien Alvydas gyvena visiškai taip pat, kaip gyveno ir iki traumos.
Vienišius - "per tą degtinę"
A. Kmieliauskas, pastogę turintis pačiame Kūlokų gyvenvietės centre, anot paties, nuo 1980-ųjų gyvena vienas kaip vilkas. Su buvusia žmona ir keturiais vaikais jo santykiai beveik nutrūkę. Alvydas negaili kritikos sau - esą viskas per tą degtinę, todėl ir vienišauja, todėl ir neturi ką kaltinti dėl suluošinto likimo. Vargsta, nes nuolatinio darbo neturi, o išgyvena atsitiktinių darbų dėka. Šiuo metu irgi talkina vienam ūkininkui. Susitaupyti pinigų nepavyksta, nes uždarbis - tik pilvui pasotinti. Na, ir buteliukui kartais užtenka. Alvydo medinis namelis, esantis prie pat judraus kelio, panašesnis į apleistą pastogę, kurioje "kažkada gyveno žmonės": pro stogą matyti dangus, kai kurie langai be stiklų, kai kurie "įstiklinti" polietilenu. Pirmą kartą pas Alvydą užsukusiajam neaišku, pro kur patekti į vidų - prie vienų aukštokai įrengtų durų nėra jokių laiptelių, o kitos, iš kiemo pusės, užremtos senomis visiškai kito statinio durimis. Ar tai reiškia, kad namo šeimininko nėra namuose? Artimiausių kaimynų teigimu, nebūtinai: kartais Alvydas, nenorėdamas jokių svečių, specialiai kažkokiu būdu, pats jau būdamas viduje, užsiremia tomis durimis ir prašalietį suklaidina. Į namo vidų Alvydas įsileidžia tik išimtiniais atvejais.
Lemtingoji Trijų Karalių diena
Kaimynams kapodavęs malkas ir padėdavęs nuimti derlių Alvydas sausio 6-ąją, per Tris Karalius, darbavosi miške - padėjo ruošti medieną. Lauke spigino 30 laipsnių šaltis. Po darbo vyras išgėrė ir žmonės jam siūlė nakvynę, tačiau nemėgstantis nuo kitų priklausyti Alvydas patraukė pėsčiomis namų link - reikėjo įveikti penkis kilometrus. Parėjęs į savo nešildomus namus Alvydas krito į lovą net nenusirengęs - ketino tik pailsėti. Bet pavargęs vyras užmigo, o prabudęs pajuto, kad jo kojos nutirpusios, sunkios, nejudrios. Pasirodo, nuo miegančio vyro kojų nuslydus antklodei sudrėkusios, prakaituotos kojinės prišalo prie pėdų ir per naktį galūnės nušalo. Alvydas jautė kojų skausmą, todėl prišalusias kojines nuo pėdų plėšte nuplėšė - jos nusinėrė kartu su oda. Į medikus nelaimėlis nesikreipė - laukė, kol kojos pačios užgis, o skausmas praeis. Anot Alvydo, jis neturėjo jokių socialinių garantijų, nes net ir į Darbo biržą "durniaus volioti" nebevažinėdavo, todėl žinojo, kad nūdienos medikams jis - nepageidaujamas pacientas. Nesigydė vyras ir jokiais vaistais, tepalais ar tirpalais, tik šilčiau laikydavo skaudamas kojas. Alvydas atsisakė ir artimiausių kaimynų siūlomos pagalbos, tikino juos niekur nevažiuosiantis. Neįsileido seniūnijos darbuotojų, medikų, nesutiko, kad juo pasirūpintų broliai ir sesuo. Būdavo, pritvirtina prie laukujų durų raštelį "Manęs nėra namuose" ir tūno vienas sau, kenčia skausmą. Nušalusios galūnės pajuodo, supūliavo. Vyras guodėsi esąs užsigrūdinęs ir tikėjosi, kad žaizdos savaime išpūliuos, nušalę pirštai nukris ir užgis. Vienintelis geras dalykas, paties Alvydo žodžiais, kas jam nutiko per, šitaip užsidarius, namuose praleistą mėnesį, - visiškai blaivi, be jokio alkoholio, kasdienybė.
Po amputacijos - tik nežymus šlubčiojimas
Alvydo kančiomis "apsirgusios" kaimynės dėka nušalėlis po mėnesio vis dėlto buvo įveiktas - "pasidavė" į jo namus susirinkusiam nemenkam gelbėtojų būreliui. Žmonės stebėjosi, kad vienišiaus grindų ir sienojų lentos jau sunaudotos kurui.
Alvydo labiau nušalusi kairioji pėda dvokė, nuo pirštų krito pažeisti audiniai ir buvo matyti atsivėręs pėdikaulis. Marijampolės ligoninės ortopedas-traumatologas Gediminas Akelaitis stebėjosi, kaip pacientas namuose tiek laiko kentė didelius skausmus, nemigą, sepsį, nekrozę ir gangreną. Vienas kojos pirštas buvo visiškai nupuvęs. Gydytojo teigimu, nuo mirties ar visos kojos gangrenos ligonį išgelbėjo stiprus organizmas, kuriame susidarė apsauginės zonos, neleidusios infekcijai plisti aukštyn.
Kadangi visiškai negydyta nušalimo trauma buvo per toli pažengusi ir koja pradėjusi pūti, pacientas neišvengė operacijos - buvo amputuota kairiosios pėdos dalis. Tokiems ligoniams vėliau pritaikoma speciali ortopedinė avalynė. Tiesa, ji nepigi, todėl ne kiekvienam prieinama.
Daugiau nei mėnesį po operacijos praleidęs Alvydas į savo namus sugrįžo visiškai užgijusiomis kojomis. Ir dabar jis nesiskundžia patyręs esą didelį nepatogumą - tik nežymiai šlubčioja, nes arba avi nepritaikytą avalynę, arba, kai būna šilčiau, vaikšto basas, su kojinėmis. Blogiausia, kad ir šiai žiemai Alvydas neprisiruošė malkų, neturi kuro, nesusilopęs savo pastogės. Nesidomėjęs vyras ir dėl invalidumo grupės, o gaunama invalido pašalpa jam būtų didelė paspirtis ginantis ir nuo bado, ir nuo šalčio. Kaimynų nuomone, savim visiškai nesirūpinantis Alvydas gyvena taip, lyg kasdien būtų pasiruošęs numirti.
Laiminga nelaimė
Kiek kitaip susiklostė prieš dvejus metus panašiomis aplinkybėmis kojas nušalusio Albino Janulaičio (52 m.), gyvenančio Panausupio kaime (Marijampolės sav.) esančiame sąvartyne, gyvenimas. Po pėdų dalinės amputacijos (nupjauta du trečdaliai abiejų kojų pėdų) ligoninėje apie porą mėnesių gydytas ir slaugytas vyras dabar jau gana gražiai vaikšto - papildoma atrama jam nereikalinga, vos pastebimai šlubčioja. Daugiau nei dešimt pastarųjų metų sąvartyne gyvenęs vyras iš ligoninės vėl sugrįžo į savo būstą sąvartyne, vėl su panašaus likimo bičiuliais knaisiojasi atgabenamų šiukšlių krūvose. Nakvynės namų idėja Albinas nesusiviliojo - jis nori būti savo likimo ponas. Vyrui paskirta antroji invalidumo grupė, draugai jam sutvarkė visus reikiamus dokumentus. Kai kurie Albino likimo broliai sako, kad jo nelaimė laiminga - jeigu ne nušalimas ir amputacija, dabar sąvartyno nelaimėlis nebūtų džiaugęsis garantuotu duonos kąsniu, kurį užtikrino invalidumo pašalpa.
Kaip elgtis nušalus?
Didžiulę darbo patirtį turinčio gydytojo G. Akelaičio teigimu, žmogus nušąla net ir esant pliusinei (4-6 laipsnių) temperatūrai. Užtenka kelias valandas pagulėti tokioje aplinkoje, ir trauma - garantuota. Nušalimą pagreitina drėgni drabužiai, vėjas, spaudžiantys batai, bendras organizmo išsekimas, baltymų apykaitos sutrikimas. Kartais užtenka keliolika minučių pažingsniuoti itin šaltu oru. Pirmieji nušalimo požymiai - drebulys, vangumas, silpnumas, skausmas, pasikeitusi odos spalva, atsiradęs nejautrumas. Kiek vėliau atsiranda pūslių, kurios virsta žaizdomis. Todėl reikalinga mediko pagalba - gali būti skiriama antibiotikų. Jeigu nušalimas baigiasi žaizdomis, kyla infekcijos ir uždegimo bei kraujo užkrėtimo pavojus. Gali apsinuodyti visas ligonio organizmas. Ypač pavojinga šlapia gangrena - tada jau nebeapsieinama be kūno dalių amputacijos. Gydytojo G. Akelaičio teigimu, stipriai nušalusiam žmogui medikai gali labai padėti, jeigu pacientas kreipėsi per 6-12 valandų nuo patirtos šalčio traumos. Jeigu žmogus netinkamai gydosi pats, prasidėjęs nušalusių kūno dalių irimo procesas ne tik pasireiškia smarve, bet ir pažeidžia inkstus, kepenis, išreguliuoja kraujospūdį, žaloja širdies raumenį.
- Reikia suprasti, kad žmogus nušalo ne staiga, o palaipsniui, tad ir atšildyti reikia pamažu, - sakė G. Akelaitis. - Nušalėliui pirmiausia reikalinga kambario temperatūra, drungnas, o ne karštas ir ne šaltas vanduo, šiltas apklotas, vilnonės kojinės, šiltos šlepetės, šilti kompresai, daug šiltų gėrimų - arbatų. Tinka ir 50-100 gramų gero alkoholio, nes nuo jo patankėja kvėpavimas, atšyla galūnės. Pavėlavus degtinė nebepadės.
Gydytojas pabrėžė, kad nušalusių vietų negalima trinti šiurkščiais paviršiais (ypač sniegu), nes pažeidžiama oda (žmogus to nejaučia, nes oda pasidariusi nejautri) ir atidaromi vartai infekcijai. Labiau nušalus būtina kreiptis į medikus.
Ne medicinos, o socialinė problema
Pasak G. Akelaičio, nušalimo traumas dažniausiai patiria valkataujantys, gyvenamosios vietos neturintys, alkoholį vartojantys žmonės, kurie arba neturi kur nuo šalčio pasislėpti, arba apsisvaiginę šalčio nejunta. Net ir esant 0 laipsnių Celsijaus, praradęs sąmonę žmogus, valandą pabuvęs tokioje aplinkoje pučiant vėjui ir esant drėgmei, gali sušalti mirtinai. Taigi nušalimas - ne medicinos, o socialinė problema. Gydytojui pikta, kad nušalimo traumų padaugėjo įdiegus laisvo gyvenimo neva privalumus. Blogai, kad uždarytos blaivyklos, o sugėrovai savo draugų negloboja - palieka, kad šie net užpustomi. Blogai, kad brangus kuras, neretai atjungtas šildymas, net elektra. G. Akelaitis baiminasi, kad vis labiau klestintis skurdas myriop pasmerks ir pasenusius inteligentus, visą savo gyvenimą sąžiningai dirbusius ir neieškojusius naudos, nevogusius svetimo turto, bet dabar nebeišgyvenančius iš kuklios pensijos. Anot gydytojo, tokias problemas valstybė išsprendžia tik tada, kai palaidoja jų turėjusį savo pilietį!
- Pagal pacientus pastebiu, kad socialinės problemos žmones "sušaldo" jau kokie ketveri metai, - sakė G. Akelaitis. - Tarybiniais laikais nušaldavo ir be amputacijos neapsieidavo tik netinkamomis sąlygomis dirbdavę žmonės - bedarbiai, už varganus dienpinigius lydėdavę galvijų bandas, traukiniais vežamas iš Lietuvos į Vidurinę Aziją. Jie kelias savaites sėdėdavo šaltuose vagonuose, šildydavosi tik alkoholiu, o Rusijoje pakliūdavo į 30-40 laipsnių šaltį. Į namus sugrįždavo jau nušalusiomis, žaizdotomis galūnėmis ir kreipdavosi į ligoninę. Kartais ant galūnių nebelikdavo jokių minkštųjų audinių - jie apmirdavo ir nukrisdavo. Likusius kaulus tekdavo pašalinti chirurgams. Žmonės dėl šalčio netekdavo ne tik pėdų - kartais tekdavo amputuoti kojas iki pat kelių. Dabartiniais laikais tokių sunkių nušalimo traumų pasitaiko viena dvi per porą metų. Beje, be asocialių pacientų, pastaraisiais metais, pamenu, yra smarkokai nušalusios ir kurios per speigus kelis kilometrus ėjo segėdamos trumpus sijonėlius ir mūvėdamos kaproninėmis kojinėmis. Nušalusios šlaunys joms "atsilieps" visą gyvenimą - besikeičiančia spalva, odos jautrumu.
Letos KAULINIENĖS nuotr.:
- Gydytojas G. Akelaitis sako, kad nušalimas - daugiau socialinė problema
- Ligoninėje gydytas A. Kmieliauskas nenori mokytis net ir iš savo klaidų
- Dėl nušalusių galūnių neretai prireikia amputacijos
