Per praėjusius metus padaugėjo bedarbių moterų - metų pradžioje moterys sudarė maždaug pusę bedarbių, o metų pabaigoje jų skaičius bedarbių struktūroje pakilo iki 53,6 proc.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, vidutinis metinis moterų nedarbo lygis praėjusiais metais buvo - 10,9 proc., vyrų - 9,7 proc.
2004 m sausio 1 d. šalyje buvo registruota 159 tūkst. bedarbių. Per metus bedarbių skaičius sumažėjo 32,3 tūkst., arba 17 proc.
Pernai jaunų (iki 25 metų amžiaus) bedarbių skaičius sumažėjo beveik penktadaliu. Metų pradžioje jų buvo registruota 21,7 tūkst., pabaigoje - 17,2 tūkst., arba 11 proc. visų bedarbių.Tačiau jaunimo nedarbas išlieka didesnis negu bendras šalies nedarbas ir siekia 13,4 procento.
Tuo tarpu priešpensinio amžiaus bedarbių, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko ne ilgiau kaip penkeri metai, skaičius darbo biržoje beveik stabilus ir antrus metus sudaro apie 14 tūkst. Be to, darbo biržoje registruota apie 13 tūkst. priešpensinio amžiaus asmenų, turinčių ne mažesnį kaip 15 metų valstybinio socialinio draudimo stažą. Jiems, iki senatvės pensijos likus ne ilgiau kaip dvejiems metams ir atsisakius aktyvios darbo paieškos, iki senatvės pensijos amžiaus mokama priešpensinė bedarbio pašalpa.
Bedarbių, kurie ieškojo darbo daugiau kaip metus, skaičius 2003 metais sumažėjo nuo 58 iki 41 tūkst. 2002 metais kas trečias darbo biržoje registruotas bedarbis buvo ilgalaikis bedarbis, 2003 m. pabaigoje jų dalis tarp bedarbių sumažėjo iki 26 procentų.
Savo verslą, lengvatinėmis sąlygomis įsigiję verslo liudijimus, 2003 metais pradėjo 14,2 tūkst. bedarbių - 12 proc. daugiau, palyginti su 2002.
Lietuvos darbo birža atkreipia dėmesį, kad pernai sumažėjo teritoriniai nedarbo skirtumai - 2003 metų pradžioje šalyje buvo 7 savivaldybės, kuriose nedarbo lygis viršijo 20 procentų. Metų pabaigoje tokių teritorijų buvo tik dvi: Druskininkų (22,2 proc.) ir Mažeikių rajono (20,3 proc.).
ELTA
