Mantas LIDEIKIS
Trakų rajono Taučionių kaime pasišvaistymas peiliu baigėsi mirtimi. Anot vietos gyventojų, panašaus likimo Gediminas Prakapas (36 m.) anksčiau ar vėliau galėjo tikėti. Žmonės kalbėjo - esą kam gi jam reikėjo susidėti su ne vienu kruvinu išpuoliu šiame kaime jau garsėjančia Jolita Tonkūn (28 m.).
Tačiau meilei, regis visos durys atviros, o net ir bjauriausio būdo žmogus gali tapti mielas. Nors kiek ten iš tiesų tos meilės būta, vienas Dievas težino. Visgi Taučionyse turbūt nerastume nė vieno gyventojo, kuris Jolitai gražesnį žodį norėtų rasti. Tiek jau atsipykusi visiems buvo ši jauna trijų vaikų motina. Netgi jos pačios motina Galina neskubėjo ieškoti Jolitai užtarimo, o siūlė apie viską klausti jos pačios. Tačiau amžiną atilsį Gediminui ši karšta moteris buvo miela. Deja, rugsėjo 20-ąją ši meilė vyriškiui baigėsi tragiškai. Po kivirčo su savo drauge jis mirė nuo durtinės žaizdos krūtinėje.
Tuo tarpu Jolita po paskutinio pasišvaistymo peiliu "ilsėjosi" Trakų rajono policijos komisariato areštinėje ir pareigūnams mėgino sudėlioti, kas, kodėl ir kaip tą vakarą nutiko jos draugo Gedimino namuose, kodėl ji čiupo peilį ir dūrė juo vyrui.
Anot vietos gyventojų, Jolita su Gediminu drauge gyveno jau ne vienerius metus, nors tikrais sugyventiniais irgi niekas jų nevadino. Mat jiedviejų trobos - visiškai kaimynystėje. Gedimino tėvų jau senokai nėra - motina mirė nuo ligos, o tėvas nusižudė. Gana stipriai apleistame namelyje šeimininkavo vienas Gediminas, o kartas nuo karto prie jo prisiglaudavo ir iš čia pat esančių namų atbėgusi Jolita.
Tuomet pora neretai susiorganizuodavo butelioką - na, tuomet ir prasidėdavo... Iki šio lemtingo karto Jolita savo gyvenimo draugą Gediminą peiliu jau buvo "pavaišinusi" kelis kartus. Tačiau, kaimynų žodžiais, ramaus būdo Gediminas viską agresyviajai Jolitai atleisdavo ir vėl jiedu netrukus vienas su kitu būdavo.
Beje, trys šios moters vaikai - ne Gedimino. Dar prieš tai ji gyveno santuokoje su tokiu Juozu, dabar Vilnuje apsigyvenusiu. Sugyveno du vaikučius, gal ir toliau gyvenimas galėjo normaliai klostytis - jei ne tas agresyvus moters būdas... Kol blaivi, tol moteris kaip moteris, tačiau išgėrusi ji tapdavo nebeatpažįstama. Regis, ir pačiam Juozui teko jos sunkią ranką nesyk patirti, o peiliu padarytas žaizdas net ir ligoninėje pasigydyti.
O su kuo Jolita sugyveno trečiąjį vaiką, žinoma tik jai vienai.
Nei ji, nei Gediminas oficialaus darbo neturėjo. Vyriškis užsidirbdavo talkindamas ūkininkams ir kaimynams, grybaudamas ir pardavinėdamas grybus. Panašai vertėsi ir Jolita, tik ji dar gaudavo ir pašalpas už auginamus vaikus. Kad pašalpos išmokėtos, dažniausiai jau žinodavo visi Taučionys, mat prisigėrusi Jolita nevengdavo susikivirčyti su kaimynais.
Be Jolitos, viena paskutinių Gediminą gyvą tą vakarą matė jo teta Adelė (73 m.). Sunkiai paeinanti ligota senutė su anūku gyvena vos už poros trobų nuo nelaimės vieta tapusių Gedimino namų. Anot senutės, nelaimės dieną maždaug šeštą valandą vakaro linksmai nusiteikęs Gediminas užsuko pas ją į svečius, atnešė atiduoti kažkada pasiskolintus dešimt litų. Mat kaip tik tą dieną jis talkino kasant bulves ir užsidirbo pinigų. Senoji jo teta įsitikinusi, jog Gediminas pas ją atėjo blaivus. Netrukus čia pasirodė ir Jolita, ji paprašė smulkiau iškeisti turėtą stambią pinigų kupiūrą. Tačiau moterėlė atsakė neturinti. Tuomet Jolita namuose buvusio anūko ėmė prašyti nuvežti ją į už kelių kilometrų esantį Onuškio miestelį - neslėpė, jog pirkti svaigalų. Tačiau vaikinas, žinodamas šios moters būdą, tą padaryti atsisakė - esą nevažiuos, nes yra išgėręs alaus. Tuomet Jolita su Gediminu ir išėjo. Savo sūnėno gyvo tetai išvysti jau nebebuvo lemta.
Maždaug po dviejų valandų miestelyje kilo sujudimas. Žmonės matė, kaip prie Gedimino namų atvyko greitosios pagalbos ekipažas, netrukus - policijos pareigūnai. Pasklido gandas, jog Jolita susikivirčijo su Gediminu ir šį sužalojo peiliu. Tačiau niekas netikėjo, kad mirtinai. Manė, jog tai eilinis išgėrusios poros kivirčas. Tuo tarpu nuvežtas į ligoninę Gediminas nuo durtinės žaizdos mirė.
