Praėjusių metų gegužės pabaigoje į Marijampolės pataisos namus buvo atgabentas už plėšimą nuteistas kaunietis Alvydas Dačiola (36 m.). Šešis kartus teistas vyras pastarąjį kartą buvo nuteistas vienerius metus praleisti už grotų. Po poros savaičių kaunietis pasiprašė perkeliamas į kitą būrį, nes jam gyventi vadinamajame vilniečių būryje buvo nesmagu. Alvydas buvo įkurdintas 13-ajame būryje, kuriame tuo metu buvo daugiau laisvų vietų, o kalintieji - ramesnio būdo, jaunesnio amžiaus. Tik vėliau paaiškėjo, kad A. Dačiola naujajame būryje iš karto pradėjo elgtis kaip savuose namuose - šeimininkauti, vadovauti, bandė įvesti savo tvarką. Štai pirmiausia jis užėmė vilniečio Igorio Afonskio (26 m.) lovą. Tarp abiejų nuteistųjų įvyko konfliktas.
Kitas rimtas konfliktas tarp Igorio ir Alvydo kilo kartu pragyvenus penkias paras. Liudininkų teigimu, naujokas nesiliovė įžeidinėti dešimtmečiu jaunesnio kalinio - vadino jį "ožiu" ir "gaidžiu". Nerašyti nuteistųjų įstatymai nuo seno skelbia, kad toks įžeidimas nuplaunamas tik įžeidusiojo krauju. Šito ir griebėsi anksčiau penkis kartus už vagystes, reketą ir plėšimą teistas Igoris Afonskis. Po vidurdienio, kai gyvenamojoje patalpoje buvo ne vienas nuteistasis (vieni kalbėjosi, kiti žiūrinėjo nuotraukas), Igoris, reaguodamas į Alvydo žeminančius žodžius, pargriovė jį ant lovos ir metaline geležte, kurią naudodavo vietoje peilio (pjaustydavo maistą), kelis kartus dūrė nežiūrėdamas, kur pataikys. Užkluptasis stengėsi išsigelbėti, bandė pabėgti, tačiau Igoris jo nepaleido. Tada užpuolikas sužalotą kalinį dar daužė rankomis, spardė, kirto elektrine plytele, sudavė kėde. Peršliaužęs per lovą durų link ir kiek nužengęs, Alvydas sukniubo. Tada vis dar pykčio tebevaldomas Igoris du kartus užmynė parkritusiam vyrui ant galvos. Leisgyvis Alvydas liko gulėti kraujo baloje, o įvykį matę nuteistieji išsilakstė, kad vėliau jiems nereikėtų liudyti.
Sužalotajam medicinos kabinete suteikus pirmąją pagalbą, jis po keliolikos minučių mirė. Teismo medicinos specialistai nustatė, kad A. Dačiola mirė nukraujavęs. Ekspertų teigimu, jeigu sužalotajam būtų buvusi laiku suteikta kvalifikuota chirurgų pagalba, žmogaus gyvybė būtų išgelbėta.
Praėjus kelioms valandoms po kruvino incidento į pataisos namų Vidaus tyrimų tarnybą prisistatė Igoris Afonskis ir prisipažino nužudęs A. Dačiolą. Tik šešias klases baigęs rusas pasakė, kur rasti jo kruvinus drabužius ir nusikaltimo įrankį (šis buvo įmestas į tualeto tupyklą). Vaikinas nedetalizavo įvykio aplinkybių ir priežasčių, tik prasitarė, kad kauniečiui nepavyko įvesti savo "nenormalios tvarkos".
Įvykį tyrę pareigūnai turėjo duomenų, kad lemtingąjį momentą A. Dačiolą mušė ir keli kiti nuteistieji, nutarę priešintis naujoko taisyklėms, tačiau nustatyta, kad mirtinas pasekmes sukėlė tik Igorio Afonskio peiliu padaryti sužalojimai.
Neigiamai charakterizuojamas vilnietis I. Afonskis (jo "praktika" teismuose prasidėjo nuo šešiolikos metų) teisme gailėjosi, kad konfliktas baigėsi mirtimi, tačiau tikino, kad tik taip galėjęs apsiginti nuo A. Dačiolos patyčių ir pažeminimų. Igoris ruošėsi į laisvę išeiti tik 2007-ųjų pradžioje, tad esą kentėti jam buvo per daug laiko. (A. Dačiola vartus į laisvę būtų pravėręs šių metų kovą.)
Kauno apygardos teismas, kuriame neseniai buvo išnagrinėta baudžiamoji byla dėl A. Dačiolos tyčinio nužudymo, pripažino I. Afonskio kaltę ir už tai paskyrė jam septynerių metų laisvės atėmimo bausmę, o kartu dar pridėjo dvejus metus neatliktos ankstesnės bausmės. Galutinė bausmė - devyneri nelaisvės metai.
