Remigijus RAINYS
Pastaraisiais metais policijos suvestinėse vis daugiau pranešimų apie vaikų smurtą prieš savo tėvus. Kartais peržengiamos visos leistinos ribos ir įsismarkavusios atžalos virsta tėvažudžiais. Kasmet viena ar net kelios tokio pobūdžio bylos pasiekia teismus.
Paskirta psichiatrinė ekspertizė
Bene "šviežiausia" tokia tragedija įvyko Šilutės rajono Kintų miestelyje, Vytauto Viskontos (46 m.) bute. Iš narkotikais piktnaudžiaujančių savo draugų atžalos krikštynų sugrįžusi Vytauto dukra Lina Viskontaitė (25 m.) virtuvėje susivaidijo su tėvu. Du vaikus auginanti moteris nebuvo išgėrusi, tačiau labai pikta, todėl jos riksmus girdėjo ir kitame kambaryje buvusi motina. Moteris sunerimo, kad dukra vėl nepradėtų siautėti, nes prieš dvi paras į namus jau buvo kviesta ir greitoji pagalba, ir policijos ekipažas raminti isterijon puolusios Linos. Tačiau į ligoninę L. Viskontaitė nebuvo išvežta, nes gydytis kategoriškai nesutiko, o pagal "humaniškus" mūsų įstatymus gydyti žmogų prieš jo valią negalima. Netrukus į tėvo ir dukros konfliktą įsivėlė ir girtas namo sugrįžęs jaunesnysis Linos brolis, tėvo garbei pavadintas taip pat Vytautu. Dvidešimtmetis nesugebėjo sustabdyti sesers, kai ši, pastvėrusi virtuvinį peilį, dūrė tėvui į krūtinę. Konflikto liudininku tapo ir namie buvęs šešiametis L. Viskontaitės sūnus. Antrasis jos dvejų metų sūnus auga Klaipėdos kūdikių namuose.
V. Viskontai susmukus, kažkuris šeimos narys ištraukė krūtinėn įsmigusį peilį ir išmetė kieme į žolę. Jei peilis būtų likęs krūtinėje, galbūt maždaug už pusvalandžio atskubėję greitosios pagalbos medikai dar būtų išgelbėję nelaimėlį, o dabar ūmiai nukraujavusiam V. Viskontai eskulapai tegalėjo konstatuoti mirtį. Tą vakarą pareigūnai dviem paroms į Šilutės areštinę uždarė L. Viskontaitę ir tyrimui trukdžiusį jos brolį Vytautą, kuriam buvo nustatytas 2,2 promilės girtumo laipsnis. Prieš seserį liudyti atsisakęs vyriškis po apklausos buvo paleistas. Tolesnių teisėsaugininkų veiksmų namuose laukia ir savo kaltės neneigianti L. Viskontaitė, kuriai po apklausos paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai ketina Linai skirti psichiatrinę ekspertizę, kuri turėtų nustatyti, ar nužudymo momentu įtariamoji buvo pakaltinama.
Žudyti įsakė šėtonas
Prieš trejus metus Kauno rajone, Akademijos gyvenvietėje, viename Pilėnų gatvėje stovinčio penkiaaukščio bute gyvenusio Jurgio C. (80 m.) pasigedo jo sodo kaimynė. Kelias dienas nesulaukusi pabendrauti mėgusio kaimyno sode, moteris nutarė jį aplankyti. Paspaudusi durų skambutį atvykėlė ilgokai laukė, tačiau už durų buvo tylu. Nuspaudusi durų rankeną kaimynė aptiko, kad butas neužrakintas, o įžengusi vidun išvydo baisią netvarką. Besidairydama po kambarį moteris pamatė apverstą stalą, iš po kurio kyšojo basos vyriškio kojos. Netrukus atskubėję policijos pareigūnai tik apatiniais rūbais vilkinčio senolio lavoną aptiko kambaryje prie lango. Vyriškio viršugalvyje žiojėjo kirstinė maždaug dešimties centimetrų gylio žaizda, šalia gulėjo didokas akmuo ir medinis plaktuko kotas. Ekspertai nustatė, jog senukas buvo nužudytas prieš keturias ar penkias paras.
Tėvažudyste įtariamą žinomą literatę ir keliolikos poezijos knygų autorę poetę Gražiną C. (49 m.) žmogžudystę tiriantys pareigūnai aptiko besigydančią psichiatrijos ligoninėje. Psichikos liga serganti poetė dažnai konfliktuodavo su tėvu, mat šis, nujausdamas artėjančią krizę, pasitelkdavo kelis stipresnius vyrus ir prievarta išveždavo dukrą į ligoninę, iš kur po kurio laiko atgavusi dvasinę pusiausvyrą moteris vėl buvo išleidžiama į namus. Matyt, šį kartą Jurgis, pastebėjęs artėjančios krizės simptomus, per anksti prasitarė, kad veš Gražiną į ligoninę, tad dukra ir susidorojo su tėvu, o atsitokėjusi pati kreipėsi į medikus. Apklausiama poetė tvirtino, kad nužudyti tėvą jai įsakęs pats šėtonas. Teismo nepakaltinama pripažinta poetė gydoma psichiatrijos ligoninėje. Pernai ji išleido naują poezijos knygą, tačiau skaitytojai ir kritikai pripažino, kad daugelis joje publikuojamų eilėraščių sunkiai suvokiami.
Tėvažudys susidorojo ir su darbdaviu
2002 metų spalio mėnesį Šiaulių apygardos teismas kalėti iki gyvos galvos nuteisė tris žmones nužudžiusį Jonelaičių kaimo (Šiaulių r.) gyventoją Rolandą Čerepoką (28 m.). Du kartus už vagystes teistas R. Čerepokas buvo sulaikytas po to, kai beveik mėnesį samdiniu išdirbęs pas verslininką Bronių Šulskį (42 m) šio sodyboje Juškaičių kaime ir negavęs už tai atlyginimo, supykęs po išvakarėse įvykusių išgertuvių nušovė jau miegojusį šeimininką ir šalia jo lovoje gulėjusį kitą samdinį Arūną Antanaitį (24 m.). Nužudyto darbdavio automobiliu "Mercedes-Benz", į kurį įsidėjo du pjūklus, meškeres, dviratį bei šautuvą, pasprukęs R. Čerepokas jau kitą dieną buvo sulaikytas savo namuose. Vyriškis tikino A. Antanaitį nužudęs atsitiktinai, nes šis miegojęs pernelyg arti jam algos nesumokėjusio B. Šulskio. Tiriant bylą kilo įtarimas, kad Rolandas gali būti prisidėjęs ir prie paslaptingo savo tėvo dingimo. Stanislovas Čerepokas (58 m.) prapuolė dar 1997 metų gegužės mėnesį. Tuomet apie tai policijai pranešė kitas jo sūnus. Pareigūnai įtarė, kad su dviem sūnumis gyvenęs S. Čerepokas galėjo būti nužudytas, tačiau šiuo nusikaltimu jo sūnūs tuomet nebuvo įtariami. Tik tiriant dvigubos žmogžudystės bylą pavyko nustatyti, kad R. Čerepokas kilus buitiniam konfliktui nužudė ir savo tėvą. Vyresniojo S. Čerepoko palaikai buvo atkasti jo sodybos ūkiniame pastate. Žudikas aukos lavoną įmetė į pastate buvusį rūsį ir iki grindų užpylė žemėmis.
Tikėjosi užvaldyti tėvų turtą
Neseniai 14 metų laisvės atėmimo bausme buvo nuteistas 24 metų kaunietis Audrius Paškauskas (24 m.), o jo bendraamžiam bendrininkui Juliui Charževskiui už grotų teks praleisti net 16 metų. Abu jaunuoliai pripažinti esą kalti daugiau nei prieš 5 metus nužudę A. Paškausko tėvus, Kauno verslininkus Nijolę ir Algirdą Paškauskus.
Bylos duomenimis, A. Paškauskas kartu su bendrininku 1998 metų gegužės 24-ąją Kauno pakraštyje nužudė iš Palangos automobiliu "Volvo 740" grįžusius savo tėvus, tikėdamasis užvaldyti jų turtą. 47 metų Algirdas Paškauskas buvo bendrovės "Durpynų statyba" generalinis direktorius bei futbolo klubo "Ranga-Politechnika" prezidentas, o jo žmona, 42 metų Nijolė Paškauskienė vadovavo bendrovei "Kauno ranga". Sutuoktiniai labai rūpinosi savo vaikais, buvo jiems reiklūs. Paauglystės metais Audrius ne visada sutarė su tėvu, dažnai negrįždavo nakvoti į namus, turėjo problemų dėl narkotikų vartojimo. Iki pastarojo teismo vaikinas jau buvo teistas tris kartus.
Už tėvo nužudymą - lygtinė bausmė
Dvidešimtmetis marijampolietis Mindaugas Tichonovas tą rytą buvo tik ką sugrįžęs iš nenusisekusios kelionės Švedijon, kur ketino susirasti darbo ir tuo prisidėti prie šeimos gerovės. Be Mindaugo, Grigorijaus (52 m.) ir Genovaitės Tichonovų šeimoje augo dar du vaikai, tad vaikinui anksti teko paragauti suaugusiojo duonos, mat tėvas jau senokai gėrė beveik neišsiblaivydamas ir visi šeimos išlaikymo rūpesčiai gulė ant motinos pečių. Baigęs profesinę technikos mokyklą ir atlikęs karinę tarnybą Mindaugas nuolat užstodavo motiną, prieš kurią girtas tėvas bandydavo pakelti ranką. Pastaruoju metu Grigorijus sūnaus privengdavo.
Prie prigulusio pervargusio sūnaus pripuolęs jau kažkur spėjęs gurkštelėti Grigorijus klausinėjo ne apie nepavykusią kelionę, o pareikalavo pinigų. Depresijos apimtas vaikinas pasipiktino, kad tėvas reikalauja pinigų svaigalams, ir pašokęs iš lovos spyrė jam į krūtinę. Šis susverdėjo ir nugriuvo, kaip vėliau buvo nustatyta, ant fotelio ranktūrio. Pakilęs Grigorijus užgriuvo ant sūnaus ir kirto jam į veidą. Ketindamas nustumti nuo savęs Mindaugas dar kartą tėvui spyrė ir šis vėl krito ton pačion vieton. Tuoj pakilęs jis išėjo iš kambario. Prieš užmigdamas Mindaugas dar girdėjo, kaip tėvas virtuvėje barėsi su motina ir reikalavo iš jos pinigų. Atsikėlęs vaikinas tėvų namuose neberado ir išėjo į garažą, o sugrįžęs aptiko ketvirtojo aukšto laiptų aikštelėje, prie pat buto durų, sukniubusį ir apsišlapinusį tėvą. Paaiškėjo, kad kiek anksčiau jį matė ir motina, tačiau supykusi moteris net nebandė vyro parsitemti į namus, mat tik ką buvo sužinojusi, jog ryte Grigorijus iš kaimynės buvo pavogęs 200 litų pagirioms. G. Tichonovu nepasirūpino ir nė vienas pro šalį ėjęs kaimynas, nes visi manė, jog tas girtas ir dėl to nesugeba atsikelti. Tuo metu nelaimėlis, pasak teismo medicinos ekspertų išvadų, jau buvo alinamas sunkių sužalojimų sukeltų skausmų, o iki tol judėjo tik todėl, kad alkoholio prisotintas organizmas buvo tarsi po narkozės. Pagaliau žmona ir sūnus parsivedė Grigorijų į namus ir pastebėję, kad jam darosi vis blogiau, iškvietė greitąją pagalbą. Išvežtas į ligoninę vyriškis po kelių valandų mirė.
Beveik visi teisme liudiję laiptinės kaimynai gyrė Mindaugą kaip šeimos ramstį ir neigiamai charakterizavo nužudytąjį. Net valstybinį kaltinimą palaikiusį prokurorė pripažino, kad teisiamasis neplanavo tėvažudystės iš anksto, o nelaimė įvyko pasikarščiavus, per neatsargumą, tačiau siūlė jį nubausti realia laisvės atėmimo bausme ir įkalinti kolonijoje-gyvenvietėje. Mindaugas į tai reagavo labai skausmingai, raudodamas tikino, jog nelaisvėje nusižudysiąs. Teismas patikėjo vaikino nuoširdumu ir jam skirtą trejų metų laisvės atėmimo bausmę atidėjo tokiam pat laikotarpiui. M. Tichonovas įsidarbino pagalbiniu darbininku vienoje bendrovėje ir stengiasi išsivaduoti iš jį apėmusios depresijos bei padėti našle likusiai motinai rūpintis paaugle seserimi ir mažamečiu broliuku.
Pareigūnams pasidavė pats
Marijampolės rajono Kušliškių kaime, tėvų namuose, gyvenantis Virginijus Žitkauskas (22 m.), iš nelegaliai laikyto savadarbio nupjautavamzdžio vieninteliu šūviu į krūtinę mirtinai sužalojęs ant lovos gulėjusį neblaivų savo tėvą Albiną Žitkauską (50 m.), Kalvarijos nuovados pareigūnams pasidavė pats. Pasak namiškių, būdamas neblaivus A. Žitkauskas beveik visuomet ieškodavo priekabių konfliktuodamas tai su sūnumi Virginijumi, tai su žmona. Santykius su vyresnėliu girtas Albinas aiškinosi ir tą Verbų sekmadienį, galop paliepė sūnui susikrauti daiktus ir išeiti iš namų. Tėvas pradėjo užgaulioti ir motiną, kaltino ją neištikimybe ir vis grasino skyrybomis. Žmonai jis liepė sudėti ir jo daiktus, nes taip pat grasino išeisiąs iš pragaru virtusiu namų, tačiau nertrukus persigalvojo ir susiruošė pamiegoti. Žinodama apie vyro "pomėgį" išgėrusiam kariauti, moteris į lauką išsivedė mažuosius vaikus, tad troboje liko tik Albinas ir Virginijus. Po kurio laiko kambaryje driokstelėjo šūvis ir tuoj pat išėjo Virginijus, rankose laikydamas anksčiau namuose nematytą nupjautavamzdį. Jis pasakė, kad susiruošęs miegoti tėvas spėjo pamatyti į jį nukreiptą ginklą ir dar paklausė, ar sūnus išdrįsiąs šauti. Virginijus išdrįso..
Po vienintelio šūvio kulka pataikė vyriškiui į krūtinę ties širdimi ir šis netrukus mirė. Susirinkęs keletą būtiniausių daiktų Virginijus pasakė, jog eina pasiduoti policijai, ir atsisveikinęs su namiškiais, nešinas ginklu paliko namus. Geranoriškai atidavęs nupjautavamzdį ir pats pasidavęs pakeliui sutiktiems pareigūnams vaikinas paaiškino, kad ginklą kažkada parsinešė ir namuose laikė tėvas, o jis jį paslėpė baimindamasis, kad girtas tėvas nepridarytų bėdos. Išsitraukė jį tik tada, kai galutinai baigėsi kantrybė kenčiant tėvo užgauliojimus. Prie už tėvažudystę skirtos bausmės teismas pridėjo ir pusę neatliktos anksčiau V. Žitkauskui skirtos bausmės, mat vaikinas jau buvo teistas už automobilio vagystę, pasipriešinimą policijos pareigūnams bei plėšimą. Iš tuomet jam skirtų 6 metų Virginijus buvo teatsėdėjęs trejus.
Kauno apygardos teismas V. Žitkauskui skyrė 11 su puse metų laisvės atėmimo bausmę. Virgilijus nuosprendį apskundė, tačiau jo apeliacija nebuvo patenkinta.
Ne visi tėvažudžiai susitaiko su savo likimu ir nuolankiai atlieka teismų jiems paskirtas bausmes. Kai kurie, nesutikę su teismo nuosprendžiu, nuteisia save patys. Vien šiemet neatlaikę sąžinės priekaištų nusižudė net du už tėvų nužudymus bausmę atliekantys kaliniai. Marijampolės pataisos namuose iš gyvenimo savo noru pasitraukė 24 metų Saulius Sereika, o Alytaus pataisos namuose tėvažudystės naštos nepakėlęs nusižudė Saulius Limanauskas (31 m.).
