Vilniaus rajono Elniakampio kaime gyvenęs Vladislovas Doveika ilgus metus praleis už grotų. Vilniaus apygardos teismas jį pripažino esant kaltą dėl sugyventinės Veronikos Černiavskajos mirties ir nuteisė kalėti aštuonerius metus.
Minėtame kaime Vladislovas gyveno su motina ir sugyventine Veronika. Sugyventinių šeimynėlė niekuo nesiskyrė nuo kitų - išgerdavo, pasimušdavo, vėl susitaikydavo. O štai vienas kartas, kaip sakoma, nemelavo.
V. Doveika atkreipė dėmesį, kad jo sugyventinė meiliai dairosi į atsitiktinai užėjusį ir nakvynės paprašiusį R. Karalių. Pamanęs, kad jo draugė norinti su svečiu pergulėti, Vladislovas ne juokais įširdo. R. Karalius pajautė, kad svyla padai, ir mikliai išsinešdino lauk.
Kitą dieną V. Doveika sugyventinei pažėrė priekaištų dėl neištikimybės, atvirai išdėjo, kad ji - laisvo elgesio moteris. O Veronika, anot Vladislovo, dar nenorėjo su tuo sutikti, nepripažino savo klaidų! Vyras labai įsižeidė ir ėmė draugę talžyti kumščiais. Mušė, kaip sakoma, iš širdies - kai pagaliau nurimo, paaiškėjo, kad jo moteris jau nebegyva.
