Jovita Oženeckienė Vilniaus rajono Jonėnų kaimo gyventojas Valerijus Tiukša (37 m.) už grotų praleis 17, o jo bendras, to paties rajono Bezdonių kaime registruotas Aleksandras Lemešovas (35 m.), - 11 metų. Tokį sprendimą priėmė Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje minėti asmenys buvo kaltinami tyčine žmogžudyste sunkinančiomis aplinkybėmis ir už palikimą pavojingoje gyvybei padėtyje.
V. Tiukša savo kaltės nepripažino. Anot jo, vakarop Bezdonyse sutiko seną gerą pažįstamą Aleksandrą ir kartu nemažai išgėrė. Kiek vėliau Aleksandras esą pasiūlė paėjėti iki jo buvusios sugyventinės Anos. Tačiau moters namuose nebuvo. Motina pranešė, kad dukra - pas netoliese gyvenantį vyriškį. Aleksandro viduje sukunkuliavo, apėmė baisus pavydas - ar tik ji nenuskuodusi pas meilužį? Garsiai pasižadėjęs tam nenaudėliui nupjauti lytinius organus, Aleksandras prikalbino ir jį, Valerijų, eiti drauge ir viską išsiaiškinti.
G. Vanino troboje degė šviesa, tačiau svečiams durų niekas neatidarė. Tuomet Aleksandras ir Valerijus vidun sukrito per išdaužtą langą...
Kaip toliau teisme dėstė V. Tiukša, būtent Aleksandras, įsiveržęs vidun, puolė mušti nuogutėlį buvusį namo šeimininką G. Vaniną. Pastarajam, girdi, kliuvo ir kumščiais, ir žarstekliu. Valerijus tvirtino bandęs Aleksandrą nuraminti, atplėšti nuo aukos. Deja, nieko neišėję, tik pats nuo įtūžusio draugo gavęs kėde per galvą... Nieko kita, girdi, nelikę, kaip kuo skubiau mauti lauk. O ryte jį esą pasiekusi nekokia naujiena - G. Vaninas užmuštas.
Aleksandras Lemešovas teismui pateikė savąją to vakaro įvykių versiją. Anot teisiamojo, viskas vyko kitaip, nei papasakojo Valerijus Tiukša. Būtent trobos šeimininkas G. Vaninas Valerijui taburete trenkė per ranką - nuo to viskas ir prasidėjo... Teisme Aleksandrui Lemešovui pavyko įrodyti, kad jo draugas per muštynes buvo kur kas aktyvesnis nei jis pats.
Per kilusią nežmoniško pavydo sceną, žinoma, kliuvo ne tik G. Vaninui, bet ir jo pažįstamai, Aleksandro sugyventinei Anai. Nors moteris nuo Aleksandro yra susilaukusi dviejų vaikelių, pastaruoju metu su juo kartu negyveno, taigi, atrodytų, turėjo pilną teisę bendrauti su kuo norinti. Tačiau tai labai nepatiko buvusiam širdies draugui Aleksandrui.
Žiauriai susidoroję su G. Vaninu, chuliganai sumušė ir Aną. Po to ją ištempė lauk ir netekusią sąmonės, pusnuogę paliko sušalti (tomis dienomis buvo jau nemažai prisnigę). Laimė, kad nukentėjėlę laiku pastebėjo praeiviai...
