Benediktas MEDVEDEVAS
O, Zuzana,
Dūšia mano,
Koks gyvenimas puikus:
Myliu kolį
Tarsi brolį,
O ne vyrą ir vaikus!
Skųstis gėda:
Viską ėda -
Vyrui reikia to... ano...
Vaikų teisės -
Itin baisios:
Nedrįsk jųjų pavanot...
Iš to vyro
Smiltys byra -
Jis aludėje kasdien...
Tie vaikučiai
Pabiručiai -
Prieš mane, su juo išvien...
Tik koliukas,
Obuoliukas,
Laižo kojas ir rankas.
Jis čia vienas
Džentelmenas:
Neįžeis ir neįkąs!
Vytas vairą
Vis į kairę
Pasuka gana dažnai.
Žiū, šunelis
Nemainelis
Atsidavęs amžinai!
Ant kanapos
Kaip Anapoj
Guli visada šalia.
Tokio draugo,
Kurs taip saugo,
Nesurasiu olialia...
Nei akėčių,
Nei vežėčių
Naktį neišvilkt vagims:
Jis kaip Turbo
Kiemo turtą
Didelėm iltim apgins!
Tad be "mentų"
Pragyventi
Galim šalyje ir mes:
Šunys
Taps tvarkos viršūnėm...
Juos paleiskim į mases...
Bėga laikas,
Reiks jam laikos,
Nors ir baigėsi ruja...
Nors ir gaila,
Savo meile
Teks pasidalyt su ja...
Kolis Džeris -
Tikras gėris...
Gal ir laika bus gera?!
Bus šunyčių
Mažutyčių...
Va tik būda per siaura...
